Maždaug prieš dvi savaites prie Žirmūnų ir Minties gatvių bei Minties ir Tuskulėnų gatvių sankryžų, žiedinės sankryžos atsirado stendai. Juose informuota apie pradedamą vadinamojo „Žirmūnų trikampio“ kompleksinio atnaujinimo darbų pradžią. Čia buvo nurodytas ir numatytas kirstinų medžių skaičius – 284. Lapkričio 5 d. apie kvartalo renovacijos startą buvo išplatintas informacinis pranešimas žiniasklaidai priemonėms. Ir tuo metu statytojo – Vilniaus miesto savivaldybės – pasamdytas rangovas UAB „Žilinskis ir Co“ apsiginklavo pjūklais. Kaip teigia savivaldybė, iki pat darbų pradžios iš gyventojų jokios neigiamos reakcijos nesulaukta.
Pasinaudota gyventojų atsainiu požiūriu
Kaip skelbiama, „Žirmūnų trikampyje“ daugiausia suplanuota šalinti pavojų keliančius, pasiligojusius, plonakamienius medžius. Gyventojai socialiniuose tinkluose nedelsdami pradėjo dalintis nuotraukomis, kurios akivaizdžiai byloja, kad buvo pašalinta ir sveikų, daugiau kaip 18 cm kamieno skersmens medžių. Kai kurių jų apimtis storiausioje vietoje siekė beveik pusmetrį. Apie tai, kad skubėta ne juokais, liudija faktas, kad per pirmąsias dienas su didžiausia ir svarbiausia (!) darbo dalimi buvo susidorota. Štai lapkričio 7-ąją jau pavyko užtikti tik kelis akivaizdžius prasilenkimo su oficialiais teiginiais faktus. Tą pačią dieną duotame savivaldybės atstovo interviu atskleista, kad kirtimo darbai faktiškai baigti, o vidiniuose daugiabučių kiemuose medžiai bus daugiausia tik genėjami. Patikslintas ir mažesnis kirstinų medžių skaičius – 165.
Pirmiausia, papiktindama skaitytojus, atkreipsiu dėmesį ir į mūsų, gyventojų, apsileidimą. Nepasinaudojome 2 savaičių tylos laikotarpiu prieš startą ir neužkirtome kelio akibrokštams. Skaudi pamoka, o piktinimasis, kad viešinimas atliktas formaliai ir orientuotasi tik į internautus, jau nebepagelbės.
Tarp atvykusiųjų – nė vieno iš vadovų
O dabar apie SĮ „Vilniaus plano“ atstovei miestovaizdžio architektei Dovilei Milevskai užduotą klausimą – ar tikrai gyventojus informuoti apie tokio masto veiksmus užtenka informaciniu pranešimu internetiniame savivaldybės puslapyje bei pranešimu žiniasklaidai ir keliais stendais? Kodėl senyvo amžiaus gyventojų gausa pasižyminčiame rajone paskleisti informaciją naudotasi kanalais, kurie nemažai jų daliai neprieinami? Institucijos, kuriai savivaldybė ir pavedė spręsti dėl medžių kirtimo, atstovės atsakymas buvo lakoniškas: „Neneigsiu, kad komunikuojant su gyventojais buvo spragų“. Štai ir viskas. Vėliau paaiškėja, kad į „Žirmūnų trikampį“ tądien atsiųsta „Vilniaus plano“ architektė yra SĮ darbuotoja, bet šiame ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamame projekte nedirba. Ir apskritai visi tądien į kvartalą deleguoti asmenys nė vienas nebuvo savo įstaigos vadovas. Pastarieji maždaug pusdieniui tapo nepasiekiami.
„Vilniaus vystymo kompanijos“ atstovas Eimantas Keršys sakėsi esąs atsakingas už visą projekto techninę priežiūrą ir susisiekimo dalį. Jam kaip specialistui esą svarbu, kad medžiai netrukdytų suplanuotai infrastruktūrai ir neliktų tokių, kurie smarkiai pasiligoję. O pasmalsavus, kaip čia yra, kad dar vakar numatyti kirsti medžiai šiandien išsaugoti, tiesaus atsakymo išvengė. Tiesiog paminėjo, kad projekte tam tikros korekcijos dėl želdinių yra įmanomos.
100 medžių šen ar ten
Prie atsakingų institucijų už projekto vystymą atstovų grupės, apžiūrinčių kvartalą, prisijungė ir Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas Remigijus Samuilevičius. Gal net jis pats truputį nustebo, kaip paprastai radosi projektu suinteresuotųjų ir jo, bendruomenininko, sutarimas. Einant nuo vieno skverelio prie kito ir net nuo vieno medžio vidiniuose kiemuose prie kito, jis vis girdėjo, kad nebūtina pjauti nei šito, nei kito, nei ano. Apžiūros pabaigoje kažkas iš grupės prasitarė, kad mirties nuosprendžio išvengė galimai daugiau nei 100 medžių. Tačiau šnekusis kolegų netrukus buvo nutildytas ir pasakyta: visa informacija ir viešinimas nuo šiol eis iš vieno šaltinio – Vilniaus miesto savivaldybės.
Tačiau kas galėtų paneigti, kad tai nebuvo tam tikra parodomoji akcija? Juk tądien patvirtinta: kirtimai faktiškai baigti. Kitaip tariant, pirmiausia didžiausiu įmanomu greičiu iškertama, kas yra prioritetas, o po to leidžiamasi į tam tikrą dialogą su visuomene, kuriamas atsitraukimo, kompromiso įspūdis, bandoma pataisyti įvaizdį.
Rangovo atstovai iš viso vengė kalbėti . Jie R. Samuilevičiui pareiškė: nuo šiol kiekvieno medžio kirtimui reikalaus raštiško savivaldybės patvirtinimo. Esą gyventojų kirčių jiems jau užteks. Bet ar tikrai? Yra toks posakis: pasiklydo tarp trijų pušelių. Šiuo atveju – trys pušelės prie Tuskulėnų g. 15 namo ir išdavė. Paprovokuotas rangovo atstovas neiškentęs leptelėjo, esą, jei jos nupjautos nebus dabar, tai iš kur savivaldybė vėliau suras tam reikalui pinigų. Namo bendrija, pasirodo, yra kreipusis dėl jų pašalinimo. Savivaldybė užkrovė pareigą iškirsti šiuos medžius projekto rangovui jo sąskaita. Iš šio pavyzdžio aiškėja, kad panašiai galėjo būti ir su kitais iškirstais medžiais – rangovui tiesiog nurodyta iškirsti, nors su projekto veiklomis tie vargšai medžiai jokių sąsajų galėjo ir neturėti. Tačiau tuomet dar aktualiau, kam to reikėjo?
Katės-pelės žaidimas ar netyčia?
R.Samuilevičius iš pradžių galėjo pasijusti tikru lapkričio 7-osios dienos herojumi. Gera nuotaika bendruomenės pirmininkui pradėjo bjurti, kai atsisveikinęs su projekto įgyvendintojais pasuko atgal. Paaiškėjo, kad per kelias renovuojamo kvartalo apžiūros valandas liko ir neaplankytų vietų. Pvz., erdvė šalia vaikų lopšelio-darželio „Rūta“. O ten… įdomu. Pamatavus dar nespėto įkelti į čia pat stovintį sunkvežimį medžio kamieno skersmenį paaiškėjo, kad jo apimtis – 41 cm. Dar svarbiau – sveikas. Ne ką smulkesni buvo ir du kiti medžiai. Turbūt netyčia buvo neapžiūrėta ir dar viena kvartalo vidinė erdvė su akivaizdžiais prieštaravimais savivaldybės teiginiams apie medžių pasiligojimą, prastai susiformavusią lają.
Tądien teko matyti ir sveikų, ir sergančių iškirstų medžių. Kaip ir teko proga sužinoti, jog nebūtina kiekvieną sergantį medį skubėti pjauti. Jis, pasirodo, dar ilgai gali valyti orą ir teikti pavėsį be pavojaus žmonių saugumui.
Bendruomenininkų kalbintas teisininkas atkreipė dėmesį, kad ne visa Vilniaus teritorija yra savivaldybės dispozicijoje, čia apstu ir valstybinės žemės lopinėlių, o ant jų augantys želdiniai taip pat yra valstybės nuosavybė. Savivaldybei tiesiog pavesta prižiūrėti šiuos želdinius. Prievolę reikia suvokti pažodžiui: pavesta stebėti, genėti, bet ne kirsti. Kirtimui reikia atitinkamų leidimų. Belieka tikėtis, jog kažkam iš gyventojų pakaks energijos pasidomėti pastaraisiais dalykais išsamiau. Ar nepaaiškės ir galimų savivaldžiavimo atvejų?
Kita vertus, kodėl projekte įdarbinti specialistai pasirinko su gyventojais bendrauti nuotoliniu būdu? Jeigu viskas taip gerai ir teisinga, kodėl nesusitikus tiesiogiai ir nepaaiškinus apie visuotinio gėrio planus? Juk ankstesni susitikimai jau nukeliavo užmarštin, daug vandens nuo jų nutekėjo. Be to, sakoma, kad tuomet kalbėta daugiausia apie kitus dalykus, bet ne medžių kirtimą. Štai ir tądien teritorijos želdinių planą „Vilniaus vystymo kompanijos“ atstovas su savimi turėjo, tačiau bendrąjį planą su teritorijos išplanavimu… paliko automobilyje. Tad bendro išsamaus vaizdo susidaryti galimybės taip ir neatsirado.
Galbūt nepamirš jį atsinešti į kitą savaitę planuojamą bendruomenės iniciatyva rengiamą susitikimą?