Kai „sužibėdavome“ nekorektišku elgesiu per paskaitas, prof. J. Pikčilingis neiškentęs mesdavo: „Kiaulazai!“ Išties ir po studijų visko būna. Itin aukšta elgesio kultūra viešojoje erdvėje girtis per daug negalėtume. Šįkart – apie daugybę išmintų takų ten, kur jų būti neturėtų. Miname takus per vejas kaip patinka ir tinka, trumpiname savo kelionę žargliodami per žolę, net gėlynus, o teisiname – skubiais reikalais, sunkia našta, nepatogiu šaligatvių ir grįstų takų išplanavimu ir kt. Tačiau konkrečioje vietoje ranką prie širdies pridėję galime pasakyti: nemoku skraidyti, todėl nesu kiaulazas.
Ši vieta – tai atkarpa užlipus nuo Neries pakrantės į Olimpiečių gatvę vedančiais laiptais, įrengtais visai šalia Žirmūnų tilto. Gal kokie aštuoni-dešimt metrų nuo paskutinės laiptų pakopos iki šaligatvio niekaip kitaip neįveikiami tik žole. Ne kitaip, kaip senų seniausiai (laiptai gerokai susidėvėję) laiptus įrengę grindinio klojėjai pristigo plytelių šiai atkarpai.
Beje, vaizdas sudomino ir Vilniaus m. savivaldybės Želdynų skyrių. Prašė persiųsti nuotrauką ir jiems. Mielai prašymą įvykdysime. O gyventojus raginame dalintis vaizdais iš kitų „giminingų“ Žirmūnų vietų, kurių būklė kelia juoką, pašaipą, susirūpinimą, o gal net siutina. Prašome rasti laiko ir trumpam komentarui po nuotrauka. Lauksime.
