Savivaldybė šiemet prioritetą skiria sostinės senųjų daugiabučių kvartalams, kuriems būtinas modernizavimas, tačiau ne taip efektyviai vykdoma Žirmūnų kvartalinė renovacija ir kuriamos kaimynijos.
Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas Remigijus Samuilevičius aiškiai įvardija priežastį, dėl kurios vangiai vyksta kvartalinė renovacija: neformuojami sklypai prie daugiabučių, prie daugiabučių nėra suprojektuotų ir įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių, nekuriamos kaimynijos.
Pasak Tuskulėnų bendrijos pirmininkės Alinos Kanaporienės, skypai prie daugiabučių Žirmūnuose formuojami nenoriai, nes yra mažai bendrijų. O jeigu namą valdo administratorius, tai nėra kam jį priversti suformuoti sklypą bei prisiimti atsakomybę jį tvarkyti. Be to, pirmininkė pabrėžia, kad gyventojai nesupranta, kodėl jiems to reikia.
„Dauguma gyventojų turėtų priimti sprendimą, kad jie nori padaryti sklypą, tada turi pasamdyti matininkus (žemės matavimo specialistus). Už pinigus matininkai atlieka darbus ir registruoja juos registrų centre“, – pasakoja pirmininkė.
A. Kanaporienė sako, kad šis projektas turėtų turėti tikslą. „Jei žmogus neturi tikslo, gyvena name, kur nėra bendrijos, kur nieko nėra daroma, o sklypą tvarko seniūnija, tai nėra prasmės apibrėžti sklypo ribas“, – paaiškina pirmininkė.
Nuolatinis gyventojų informavimas, įtrauktis į namo, kiemo ir viso rajono bendruomenės gyvenimą, pasak R. Samuilevičiaus, galėtų būti problemos sprendimo būdas. „Norėčiau, kad savivaldybė skirtų daugiau dėmesio daugiabučių gyventojų bendruomeniškumo skatinimui. Tuomet sparčiau pajudėtų ir kaimynijų programa, ir kvartalinė renovacija, būtų sprendžiama automobilių stovėjimo vietų problema“, – teigia bendruomeninės organizacijos pirmininkas. Taip pat, savivaldybė turėtų paremti bendrijas, kurios formuoja sklypus.
Remigijus Samuilevičius įvardija priežastis, dėl kurių sklypai prie daugiabučių nėra formuojami. Pasak jo, pagrindinė problema yra gyventojų bendruomeniškumo ir pilietiškumo stoka. Tai rodo mažas aktyvumas steigiant namų bendrijas ir mažas butų savininkų jungtinės veiklos sutarčių sudarymo skaičius.
„Labai vangiai daugiabučių gyventojai dalyvauja, kai įsteigta bendrija ar sudaryta namo priežiūros jungtinės veiklos sutartis. Net bendrijos valdybos narius sunku prikalbinti dalyvauti valdybos posėdžiuose“, – teigia pirmininkas.
Ką siūlo savivaldybė?
Savivaldybė skatina Žirmūnų gyventojus patiems imtis iniciatyvos ir tvirtina, kad sklypai formuojami vangiai, nes gyventojai rodo per mažai iniciatyvos. „Teisės aktai reglamentuoja, kad dėl žemės sklypo formavimo turi kreiptis nekilnojamojo turto savininkai (butų savininkai, DNS bendrijos), o projektas yra rengiamas gyventojų lėšomis“, – sako R. Rudukienė.
Atstovė teigia, kad savivaldybė neturi teisės formuoti sklypų prie kitiems savininkams priklausančio turto. Tai yra pakankamai sudėtingas procesas, reikalaujantis lėšų, kurių gyventojai neturi, ir iniciatyvos. Be to, yra baimė, kad suformavus sklypą, savivaldybė skaičiuos žemės nuomos mokestį. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Taryba yra atleidusi daugiabučių gyventojus nuo nuomos mokesčio.
Savivaldybė kviečia pasinaudoti Kaimynijų programa – atnaujinti savo kiemą, kvartalą, paversti jį vieta, kur jauku, patogu ir norisi leisti laiką. Kaimynija – tai erdviškai susijusių daugiabučių namų, pastatytų anksčiau kaip prieš 15 metų, gyventojų bendruomenė.
Pasak Žirmūnų seniūnės Onos Soncuvienės, gyventojai gali pateikti paraišką ir tikėtis finansavimo. Savivaldybė skiria net 100 mln. eurų tam, kad paverstų kiemus patogiomis kaimyniškomis erdvėmis. Pavyzdžiui, jeigu jeigu žmogaus kaimynijos plotas 10 000 kv. m., jis gali gauti 0,1 mln. eurų jo atnaujinimui.
Savivaldybės žemės skyriaus direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė teigia, jog norint suformuoti žemės sklypą prie statinių, tame tarpe ir daugiabučių, statinių ar patalpų savininkai turi pateikti elektroninę prašymo formą užpildytą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.
Taip pat, galima užpildyti prašymą parengti Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį galima rasti savivaldybės puslapyje, o mokėjimu rūpinasi savivaldybė. „Šie projektai rengiami iniciatorių lėšomis“, – teigia R. Rudukienė.
„Žemės sklypų formavimas yra savivaldybės ir nacionalinės žemės tarnybos funkcija“, – teigia Erika Vilūnaitė-Stankevičienė, dirbanti įmonėje „Atnaujinkime miestą“. Dalyvavimas Kaimynijų programoje, pasak E. Vilūnaitės-Stankevičienės, yra visų gyventojų sutarimas.
Kiekvienas iš namų, kurie priklauso Kaimynijai, turėtų pritarti tokiam sprendimui. Paskui gyventojai turi suformuoti žemės sklypą ir, kaip tvirtina „Atnaujinkime miestą“ atstovė, nors ši procedūra yra ilga, jos esmė tokia, kad žmonės kreipiasi į savivaldybę dėl naujo žemės sklypo suformavimo, paskui žemės sklypo nuomos. Tolesnis veiksmas – dalyvauti Kaimynijų programoje, gauti paramą bei prisidėti savo lėšomis.
Gyventojai vis labiau domisi, kaip galėtų būti patobulinta Žirmūnų gyvenamoji aplinka. Šiais metais atliktame tyrime paaiškėjo, kad 93 % gyventojų rūpi greta gyvenamojo būsto esanti infrastruktūra – žaliosios zonos, gatvės ar kiemo tvarkingumas.
Nors BETA (Būsto energijos taupymo agentūros) tyrimas parodė, kad 51 % dalyvavusiųjų mano, jog gyvenimo kokybę pagerintų tvarkinga asfalto danga kiemuose, sutvarkyti šaligatviai bei išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė. Tam įgyvendinti reikia, kad prie daugiabučių namų būtų suformuoti žemės sklypai ir tokiu būdu daugiabučio namo bendrija ar administratorius prisiimtų atsakomybę už šio sklypo tvarkymą.
Reikalinga kiekvieno iniciatyva
Norint suformuoti sklypą, dalyvauti kvartalinėje renovacijoje ir kurti kaimyniją, reikia daugiabučių gyventojų pritarimo. Kadangi dauguma namų administratorių yra pasyvūs šiais klausimais, patys gyventojai turi organizuoti balsavimą.
Yra du būdai tapti namo šeimininkais – arba kurti namų bendriją, arba pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Pasak R. Samuilevičiaus, bendrijos įkūrimas – sunkus uždavinys, nes gyventojai yra pasyvūs. Jeigu ir pavyksta motyvuoti gyventojus, tai sunku tapti bendrijos pirmininku ir asmeniškai prisiimti atsakomybę už namo priežiūrą.
„Kai bus priimtas naujas daugiabučių priežiūros įstatymas, kuris dabar dar svarstomas, tai ši atsakomybė dar daugiau išaugs. Namo priežiūros reikalavimai, ar šią priežiūrą vykdo namų bendrija, ar administratorius, susilygins. Todėl racionaliau yra pasirinkti kitą būdą tapti namo šeimininkais – pasirašyti jungtinės veiklos sutartį“, – aiškina R. Samuilevičius.
Kaip pasirašyti tokią sutatį, aprašyta savivaldybės tinklapyje https://vilnius.lt/lt/…. Toliau namo gyventojai patys savarankiškai sprendžia ir įgyvendina sklypo formavimą, dalyvavimo kvartalinėje renovacijoje ar kaimynijos su gretimais namais kūrimo klausimus. Jeigu gretimuose namuose nėra namų bendrijos ar nėra pasirašytos jungtinės veiklos sutarties, pasak pirmininko R. Samuilevičiaus, tai paskatintų šių namų gyventojus tapti namų šeimininkais.
