Metų pabaigoje visi tradiciškai apžvelgėme į istoriją benužengiančius metus, apmąstėme, kokius darbus per juos spėjome nuveikti ir kuriuos ateityje tęsime. Apie tai Naujųjų išvakarėse ir buvau susitikusi pasikalbėti su Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininku Remigijumi Samuilevičiumi
– Žirmūnų seniūnija – viena iš didžiausių Vilniuje. Taigi iniciatyvų ir darbų neturėtų trukti. Štai metų virsmo išvakarėse buvo sujudę sukrutę tie žmonės, kurie sostinėje dar nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos. Nespėję įsiregistruoti, negautų miesto savivaldybės žadėtos 1000 eurų išmokos. Žirmūnų seniūnijos darbuotojams teko sparčiai suktis, užtat susumavę šio deklaravimo rezultatus, jau žinosite, kiekgi pas jus pagausėjo gyventojų. O pagausėjus gyventojų, padidės ir rūpesčių…
Visiems savivaldos sistemoje besidarbuojantiems žmonėms tenka sparčiai suktis… O kalbant apie žirmūniečių gretų gausėjimą, galiu pasakyti tiek: iki šiol statistiškai mūsų mikrorajone buvo priskaičiuojami maždaug 43 – 44 tūkstančiai, bet, ko gero, iš tiesų yra kokie 47 tūkstančiai. Ypač turint galvoje, jog Žirmūnuose statybos vyksta visu spartumu, kasmet eksploatacijon atiduodama vis naujų gyvenamųjų namų, kurių kiekviename esti nuo 100 iki 150 butų. Jeigu bute apsigyvena 3 – 4 žmonės, statistiniai duomenys iškart pakinta. Dabar statybininkai sparčiai darbuojasi Kareivių gatvėje, čia neužilgo nauji mūrai iškils buvusio „Impulso“ centro vietoje. Deja, šiame centre baseiną lankiusius vilniečius turiu nuliūdinti: vietoj „Impulso“ gimsiančiame pastate vandens procedūros neplanuojamos. Tiesa, sporto klubą žadama įrengti. Šis žemės sklypas – privatus ir jo savininkams išlaikyti baseiną matyt per brangu.
– Mikrorajonui augant, kokios problemas laikytumėte labiausiai neraminančias žirmūniečius šiuo metu?
Pagrindinis galvos skausmas – transportas. Automobilių prigrūsti kiemai, užimtos visos laisvesnės erdvės, spūstys gatvėse. Esminė to priežastis – mikrorajono gyventojai neturi kur statyti savo mašinų. Prieš statant naują gyvenamąjį namą, reikia gerai pagalvoti – o kur būsimieji naujakuriai laikys savo automobilius? Kaip jie išvažiuos iš kiemo ar įvažiuos į jį, gatvėje susidarius kamščiams?
– Specialistai sako, jog nemažos dalies keblumų galima būtų išvengti, gerai suderinus statybinius – transportinius projektus. Deja, to pasigendama…
Viso pasaulio miestuose žaliųjų erdvių ir laisvo ploto stinga, taigi tuštesnės vietos kaipmat užpildomos. Privačių sklypų savininkai savo sklypuose stengiasi statydintis kuo didesnius pastatus. Statybos vyktų daugiau ar mažiau sklandžiai, ir gyventojai joms neprieštarautų, jeigu transporto klausimai būtų sprendžiami tinkamai. Štai Žirmūnuose netrukus iškils Lengvosios atletikos maniežas, o jokių požeminių mašinų stovėjimo aikštelių nėra numatyta įrengti. Gal patys sportininkai savo mašinas prie šio maniežo ir turės galimybę pasistatyti, bet rungtynių lankytojų automobiliai čia tikrai netilps. Aišku – bandys įsisprausti artimiausių namų prieigose.
– O kaip reikalai klostosi prestižiniame Šiaurės miestelyje?
Bloga tai, kad Šiaurės miestelis neturi savo žaliųjų zonų. Galiu nudžiuginti šio rajono gyventojus, kad 2026 metais pagaliau bus pradėti S.Žukausko gatvės šlaito, kuris ribojasi su Lelevelio vardo gimnazijos teritoriją, skvero įrengimo darbai. Pagaliau Žirmūnų gatvės atšakoje atsiras šaligatvis, apšvietimas, bus galima saugiau nueiti atkarpą nuo S.Žukausko iki Žirmūnų gatvės, kad ir nedideliame pušinėlyje leisti gamtoje laisvalaikį. O viskas prasidėjo nuo vietos gyventojos, architektės Irenos Baravikienės prieš kelerius metus pradėtos iniciatyvos. Vėliau, būdamas Šiaurės miestelio seniūnaičiu prisijungiau ir aš. Su nekantrumu laukiu skvero atidarymo.
– O kaip su statybomis Žirmūnuose…
Tame pačiame Šiaurės miestelyje didelį gyventojų susirūpinimą kelia ketinimai statyti naujus namus toje vietoje, kur dabar įsikūręs „Senukų“ prekybos centras ir kiti visuomeniniai pastatai, vadinami „Banginiu“. Žirmūniečiai jau rašo peticijas Vilniaus miesto savivaldybei, kad ši neplanuotų tokio tankaus namų išdėstymo, kad tektų atsisakyti esamų prekybos įstaigų. Maža to, sklinda kalbos, kad čia iškilsiantys namai bus skirti atvykėliams ir kitiems asmenims nuomotis. O kas yra nuomininkas? Tai žmogus, kuris nelaiko būsto, kuriame gyvena, savu, ir kuriam jo gyvenamoji aplinka mažiausiai rūpi. Susidarytų savotiški „getai“, kuriuose telktųsi imigrantai. „Harlemas“ tikrai sugadintų visą gražiai tvarkomo Šiaurės miestelio įvaizdį. Apie tai ne sykį esame kalbėję su miesto savivaldybės atstovais. Ir Vilniaus meras, ir sostinės Tarybos nariai ne kartą yra lankęsi Žirmūnų seniūnijoje, apėjo visas rūpimas mikrorajono erdves, tartasi, kaip jas tvarkyti. Miesto valdžios noras savo akimis matyti gyvenamąją aplinką sveikintinas, jos pagalba mums tikrai praverčia sprendžiant įvairias mikrorajono problemas.
– Kažkada, dar nesant tokios statybų gausos, valdžiai reikėjo suplanuoti aplinkelio tiesimą nuo Valakampių tilto per Žirmūnus. Nebūtų šitiek kamščių…
Ilgą laiką nebuvo mąstoma, kad ateityje teks spręsti automobilių „kamščių“, statymo kiemuose problemas. Dabar jau „šaukštai po pietų“, neįmano ne per esamas Žirmūnų, Kareivių ir Verkių gatves įrengti magistralės nuo Valakampių tilto link Kalvarijų gatvės ir toliau iki Geležinio vilko gatvės. Viskas „sėkmingai“ užstatyta. Šioje vietoje nebuvo strategiškai mąstančių Vilniaus savivaldybės vadovų. Grįžtant prie automobilių statymo kiemuose problemos, dabar žūtbūtinai reikia galvoti apie daugiaaukščių garažų statybas Žirmūnuose. Vienas iš tokių turėtų iškilti prie taip nuo seno vadinamu VRM rūmų, juk šalia atsiras tokie objektai, kaip Lengvosios atletikos maniežas, Irklavimo bazė ir kt. Kiemuose tikrai sumažėtų statomų automobilių. Atsirado dar viena nauja 14 hektarų statybų vieta – dabartinio autobuso parko vietoje. Autobusų parkas bus iškeltas. Laikas galvoti, kaip šioje vietoje bus sprendžiami automobilių parkavimo klausimai. Beje, ir apie naujų visuomeninio transporto maršrutų planavimą ir esamų koregavimą taip pat turime galvoti, nuolat palaikant ryšius su savivaldybės įmonės „Judu“ darbuotojais.
– Seniūnaičiai – tarpininkai tarp seniūnijos ir gyventojų, taigi jiems tikrai prisieina stengtis būti kuo arčiau žmonių ir suteikti jiems kuo daugiau reikalingos informacijos…
Žirmūnų seniūnijos seniūnaitijose darbuojasi 11 seniūnaičių, tvarkančių įvairius reikalus savosiose teritorijose. Seniūnaičiai pirmieji praneša seniūnijai, ką reikia sutvarkyti nedelsiant, jų žvilgsnis pirmiausia nukrypsta į esamą tvarką seniūnaitojos gatvėse, skveruose, kiemuose. Žiūrėk, tai vaikų žaidimų aikšteles reikia atnaujinti, tai medžius apgenėti, tai sulūžusius suolelius suremontuoti ir t.t. Netvarką bendromis jėgomis stengiamės pašalinti. Ir vietiniai gyventojai su savo problemomis į seniūnaičius kreipiasi. Aišku, gal ne visus klausimus pavyksta jiems taip greitai išspręsti, kaip norėtųsi, bet stengiamasi. Žinoma, būtų labai gerai, kad seniūnaičiai daugiau pagalbos sulauktų iš miesto valdžios pusės: juk dirba visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio, tegaudami vos 30 eurų per mėnesį kanceliarinėms išlaidoms. Netrukus, kaip ir kiekvienų metų pradžioje, Žirmūnų seniūnija mus sukvies į kasmetinę išplėstinę seniūnaičių sueigą, kurios narys yra ir Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenė. Tvirtinsime darbų planą 2026-iesiems, diskutuosime, tarsimės, kokius darbus teks atlikti, remiantis turimais resursais, kurie, deja, labai kuklūs. Gaila, tačiau darbų kainos kyla kaip ant mielių, ypač infrastruktūros tvarkymo srityje.
– Kaip vyko Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės bendradarbiavimas su seniūnija?
Žirmūnų Tusklulėnų benruomenė labai aktyviai padeda organizuoti ir dalyvauja visose Žirmūnų seniūnijos šventėse – Kalėdų eglučių įžiebimus, Kalėdinius renginius, Užgavėnių karnavalus, Jonines ir kt., kartu vykdome projektus. Savo ruožtu ir Žirmūnų seniūnija visada atveria duris nemažam skaičiui mikrorajone veikiančių kolektyvų: seniūnijos salėje vyksta jų susibūrimai, repeticijos, koncertai. Čia repetuoja folkloro ansambliai „Jorė“, „Gija“, „Kuolinga“, šokių kolektyvas „Ainiai“, čia vyksta bendruomenių aktyvistų susibūrimai, namų ir garažų bendrijų administratorių susirinkimai… Esu už tai, kad mūsų mikrorajone burtųsi naujos bendrijos: juk jos imasi daugelio svarbių ūkinių klausimų sprendimo, pavyzdžiui, namų renovacijos ir kt.
– Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenė turi galimybę priimti žirmūniečius Jums skirtose patalpose Žirmūnų seniūnijoje. Prieš praverdami Jūsų kabineto duris, lankytojai turi galimybę pasigrožėti rūpestingai tvarkoma seniūnijos aplinka…
Seniūnija nuo seno gražiai bendradarbiaujame su dailininkais: menininkų kolektyvo „Plekšnė“ nariai savo darbais labai dažnai puošia mūsų seniūnijos sienas. Apskritai parodos seniūnijoje – dažnos: štai prieš Kalėdas buvo surengta heraldikos darbų parodą, neseniai čia kabėjo fotografijos, atspindinčios „Neries“ ansamblio gyvenimą. Seniūnijoje pakoncertuoja ir darželinukai, ir moksleiviai. Ypač glaudūs ryšiai yra užsimezgę tarp seniūnijos ir gretimai įsikūrusio Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro kolektyvo. Prireikus galime pasinaudoti erdvia šio centro 1000 vietų sale. Ir prieš šių metų Kalėdas joje buvome susibūrę.
– Žinau, kad šis centras labai gražiai bendradarbiauja su Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos senjorais…
Išties, šios mano vadovaujamos asociacijos nariai nuolat kviečiami atlikti įvairių grožio procedūrų (mat centras rengia šios srities specialistus), pasivaišinti jų kulinarų ir konditerių pagamintais skanėstais ir t.t. Mūsų asociacijos narių susibūrimams visada atviros ir seniūnijos durys. Čia susieiname pasiklausyti paskaitų, dalyvauti įvairių projektų renginiuose. Ir užsibūname tiek, kiek mums reikia. Žirmūnų seniūnija – ne iš tų, kurios užveria duris 17 valandą, ir į kurią neužsuksi savaitgaliu. Žirmūnų seniūnija stengiasi rasti būdų būti atvira ir svetinga visiems. Geranoriškai padėsi žmogui – tau irgi bus pagelbėta, kai reikės. Toks gyvenimo dėsnis. Pavyzdžiui, mus neretai paremia ūkininkai, iš savivaldybės gaunantys leidimus prekiauti. Jų pagalba ypač praverčia organizuojant įvairias šventes, tarkim, Užgavėnes. Seniūną Romą Kalcą reiktų pagirti ir už tai, kad, pradėjęs čia dirbti, labai atnaujino seniūnijos patalpas, praplėtė jas naujomis erdvėmis, apstatė geros kokybės baldais. Juk reprezentuojame visą savivaldą ir darbuotis apšiurusiose patalpose tikrai nesinorėtų.
– Apskritai galima tik pasidžiaugti tuo, kad Žirmūnų seniūnijos teritorija kasmet gražėja…
Be jau paminėto Šiaurės miestelio skvero ateityje numatoma įrengti gražią rekreacinę zoną Žalgirio irklavimo bazės teritorijoje, vienoje vietoje praplatinti gražų taką, vingiuojantį palei Neries upę, Šilo tiltą netrukus papuoš originalus piešinys. Gerai, kad savivaldybė žada aptvarkyti VRM kultūros ir sporto rūmų pastatą, kurio plačios erdvės iki šiol nėra išnaudojamos visuomenės poreikiams. Malonu, kad Žirmūnų paplūdimio zonoje neseniai atsirado laivų prieplauka, kad dar vienos Žirmūnų bendruomeninės organizacijos – Žirmūnų bendruomenės centro – iniciatyva buvo įkurtas diskgolfo parkas, pasodinta ąžuolų alėja. Kasmet lieka vis mažiau prastokai tvarkomų teritorijų, beje, už aplaidumą ateityje bus imamas baudos mokestis.
– Žinau, kad Jums yra tekę pasidomėti, kaip vietos savivaldos organai dirba kitose šalyse, ir vienur kitur apsilankyti…
Štai Vengrijos sostinė Budapeštas yra suskirstytas į atskiras dalis, kurių kiekvienai vadovauja renkami seniūnai. Paprastai renkami tie, kurie sugeba kuo daugiau lėšų ir kitokios naudos išpešti iš sostinės centrinės valdžios. Panaši padėtis yra ir Lenkijoje, kurioje vietinės tarybos labai stiprios. Įdomiausia tai, kad seniūnams ir jų pagalbininkams seniūnaičiams daugelyje šalių keliama viena sąlyga – jie būtinai privalo gyventi savo vadovaujamoje teritorijoje. Pas mus kitaip. Bet seniūnas Romas Kalcas tikrai neskaičiuoja darbo valandų: į seniūniją žmonės dažnai paskambina ir ryte, ir vakare. Ir kreipiasi su pačiais įvairiausiais reikalais. Būna ir įdomių atvejų. Štai man bendraujant su seniūnų paskambinęs vyriškis pranešė, kad vienai žirmūnietei sukanka šimtas metų ir tokia proga ją derėtų pasveikinti. Tai buvo išties labai malonus skambutis! Seniūnas pažadėjo nuvykti pas šią jubiliatę. Po pokalbio seniūnas papasakojo, kad prieš porą metų sveikino vieną savojo mikrorajono gyventoją, kuriai šią vasarą, tikėsimės, sukaks 102-eji. Labai norėtume, kad tokių ilgaamžių sukakčių būtų kuo daugiau, Beje, ne visi žino, kad įstatymiškai šimto metų sulaukusiems Lietuvos gyventojams dovanojama 1750 eurų, ir šią sumą reikia paimti metų bėgyje.
– Norėtųsi palinkėti, kad tokių smagių akimirkų, kaip jubiliatų sveikinimas, seniūno ir jo pagalbininkų gyvenime būtų kuo daugiau. Ir kad naujų darbų etapas, prasidėjęs duris atvėrus Naujiesiems, būtų lydimas kūrybiškumo ir sėkmės!
