Manozirmunai.lt svečias – Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Andžej RADEVIČ. Jeigu ne vilkima pareigūno uniforma, lengvai būtų galima suklysti dėl pašnekovo profesijos – tokie telkiantys ir įkvepiantys draugiškai kaimynystei yra jo teiginiai. „Taip ir turi būti,- sako svečias.– Juk man taip pat priskirtos bendruomenės pareigūno funkcijos pirmiausia įpareigoja rūpintis ir saugoti. Na, o sankcijos – tik tuomet, jei nesuveikė nė viena iš prevencinių priemonių.“
Apie tai, kuo ypatinga bendruomenės pareigūno misija ir kaip ją visuomenė galėtų efektyviau panaudoti savo reikmėms, apie tarpžinybinį bendradarbiavimą saugumo srityje ir gyventojams čia tenkantį vaidmenį, ir kalbamės su pareigūnu.
Kaip apibrėžtumėte bendruomenės policijos pareigūno veiklas?
Pirmiausia tai bendravimo su piliečiais misija, visuomenės pasitikėjimo policija stiprinimas bei užtikrintas grįžtamasis ryšys. Taip pat visuomenės informavimas apie padidėjusias saugumui grėsmes bei teisės nusižengimų prevencija, saugios aplinkos kūrimas. Esame atsakingi už saugios kaimynystės projekto plėtrą, bendradarbiaujame su seniūnija, seniūnaičiais. Vykdome švietėjišką veiklą ugdymo įstaigose. Čia galime ateiti į pagalbą dėl daugelio dalykų: saugaus eismo bei interneto, žalingų įpročių. Jei ugdymo įstaigose kyla pažeidimų banga (rūkymas, elektroninės cigaretės, narkotikai), mes vykstame skaityti paskaitų, užsiimame nusižengimų prevencija, nusikaltimų užkardinimu.
1-ajame policijos komisariate iš viso yra keturi bendruomenės pareigūnai. Žirmūnų seniūnijos teritorija rūpinuosi aš su kolega Vitalijum Jagminu.
Kokiai kategorijai priskirtumėte Žirmūnų mikrorajoną saugumo požiūriu? Kur yra nesaugiausios vietos, kas daroma, kad padėtis gerėtų?
Kriminogeniniu požiūriu Žirmūnai nėra išskirtinis mikrorajonas. Jis laikomas gana saugiu. Žinoma, yra vietų, kur įvyksta daugiau teisės pažeidimų. Tokia vieta įvardyčiau Žirmūnų g.2, prie parduotuvės „IKI“. Čia tam susidarė prielaidos: veikia ne tik prekybos centras, bet ir viešojo maitinimo įstaigos, yra didelė automobilių stovėjimo aikštelė.
Analizuodami surinktus duomenis ir nustatę konkrečias dažnesnių pažeidimų vietas, mes stipriname patruliavimo pajėgas ir telkiame dėmesį ne tik į pažeidimų išaiškinimą, bet ir dirbame prevencinį darbą su potencialiais pažeidėjais. Tai yra vykstame į pastebėtas susibūrimų vietas. Aiškiname, kada ir kodėl negalima burtis viešosiose vietose ir vartoti alkoholį. Primename, kad alkoholis pagal dabar galiojančius teisės aktus parduodamas tik asmenims ne jaunesniems kaip 20 metų, pirmadienį – šeštadienį juo prekiaujama nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais nuo 10 val. iki 15 val. Kitu metu kavinėse ir baruose prekiaujama pilstomais alkoholiniais gėrimais, o už jų išsinešimą baudžiama. Žmonės sąmonėja, daugeliu atvejų geranoriškai atsižvelgia į mūsų nurodymus, patarti renkasi bendravimui neutralias įstatymo požiūriu vietas, pvz., vieni kitų namus, ten leidžia laiką. Aš turiu galvoje, ne iš gatvės į privačią erdvę perkeltą besaikį svaiginimąsi, bet ramius, už sveiko proto ribų neišeinančius pasisėdėjimus.
Štai rankose – Jūsų žinybos leidinys apie saugią kaimynystę. Ir vis dėlto, ar negalėtumėte trumpiau, labai paprastai paaiškinti, kokia saugios kaimynystės esmė? Kokią žinią visuomenei ir potencialiems pažeidėjams siunčia prie daugiabučio prikalbinta lentelė „Saugi kaimynystė“? Kiek tokių saugių vietų Žirmūnuose?
Saugios kaimynystės projekte vienodai svarbios visos trys grandys: gyventojai, savivaldos atstovas seniūnija ir policija.
Policijos indėlis – patarimai, pamokymai ir kontrolė, kaip laikomasi saugios kaimynystės principų. Pvz., policija saugios kaimynystės iniciatyvą konkrečioje vietoje palaikys tuomet, kai daugiabučio ar kelių gretimai esančių namų aplinka atitinka saugos reikalavimus. Atitinkamai sutvarkytas apšvietimas, gero matomumo neužstoja beverčiai krūmai, nebėra stambaus gabarito šiukšlių ir atliekų prie namų, nėra prielaidų neaiškios paskirties susibūrimams ir kt. Atitinkamai turi būti užtikrintas saugumas ir name. Laiptinių durys turi turėti kodinę spyną, laiptinės privalo būti apšviestos, į jas negali laisvai patekti pašaliniai, įtartini asmenys. Tokiame pastate turi būti bendrijos pirmininkas ar namo įgaliotinis, palaikantis su mumis nuolatinį kontaktą bei turintis gyventojų sąrašą, juos iš matymo pažintų, turėtų galimybę sukontroliuoti, kai įsikrausto naujas gyventojas ar nuomininkas. Neturėtų taip būti, kad yra gyventojų, kurių niekas nepažįsta.
Sutikite, kad vis dėlto kaltas gyventojų aplaidumas, jei patekti į laiptinę gali bet kas, joje lukštenamos saulėgrąžos, girtaujama, drumsčiama gyventojų ramybė, daužomos elektros lemputės, laiptinės paverčiamos viešuoju tualetu. Gyventojai nepatenkinti, skundžiasi, dejuoja, bet patys nieko nedaro. Policija vyksta į vietą, kai yra tam rimtų priežasčių, bet budėti prie nerakinamų laiptinių galimybių nėra.
Prie namo prikabinta lentelė „Saugi kaimynystė“ – tai signalas nusikaltėliams, jog čia gyvena nulinės tolerancijos nusižengimams asmenys, net smulkiausio teisės pažeidimo atveju jie reaguos ir arba tuoj pat įsikiš patys, arba kvies policiją.
Paprastai tokiuose namuose periodiškai vyksta susirinkimai ir gyventojai tariasi dėl bendrų, daugumai svarbių reikalų. Čia yra pasiskirstoma pareigomis, o ne sukraunama visa atsakomybės našta vienam asmeniui. Visi bendraturčiai solidariai rūpinasi savo gerove ir saugumu. Tai ir yra saugi ir draugiška kaimynystė. Tokiai raginame visus gyventojus.
Žinoma, galite sakyti, kad žmonės dabar linkę užsiskleisti, užuot susitikę su kaimynu, „sėdi“ virtualioje erdvėje. Rekomenduoju tinkamai panaudoti pasikeitusius įpročius. Daug klausimų galima sutvarkyti ir išspręsti internetu. Kurkite uždaras ir atviras feisbuko, Google ir kitų socialinių tinklų grupes pagal aktualią tematiką ar teritoriją, integruokite jas į bendrą tinklą. Šiuo metu jokia problema beveik kiekviename name rasti gyventojų, puikiai valdančių skaitmeninius įrankius, galėsiančių patalkinti susikurti paskyras ir įsitraukti į atitinkamas virtualias grupes bei sutiksiančių administruoti susikurtą tinklą. Tai labai paveiki priemonė, prisidedanti prie tvaraus bendravimo ir dalijimosi aktualijomis. Tačiau retkarčiais svarbu susitikti ir gyvai. Surengti susirinkimą, išsigryninti problemas, numatyti strategiją joms spręsti ar tiesiog kartu išgerti puodelį arbatos. Patikėkite, visi reikalai po tokių susitikimų pasisuka visai kitu kampu. Tiesiog vienam iš gyventojų dera imtis iniciatyvos.
Taip pat rekomenduojame nutiesti „liniją“ tarp jūsų internetinio tinklo ir policijos portalo. Mūsų žinyba atvira visoms iniciatyvoms, mes patys skelbiame daug svarbaus ir naudingo, operatyviai dalinamės informacija. Tad kviečiame reguliariai lankytis mūsų portale. Jeigu vis dėlto dar liktų neaiškumų, drąsiai rašykite, skambinkite mums, tam ir esame, kad padėtume rasti geriausius sprendimus.
Ir paskutinė atsakymo dalis – šiuo metu Žirmūnų teritorijoje veikia trys „Saugios kaimynystės“ grupės.
Daiktų žymėjimas. Suteikite informacijos gyventojams: kokie daiktai žymėjimui priskirtini, kur kreiptis dėl tokios žymos? Kaip prie turto saugojimo gali prisidėti patys gyventojai?
Nuo 2020 m. sausio 1 d. visus daiktus savarankiškai galėsime pažymėti portale „Pazymetas.lt“. Jau dabar galite prisijungti ir išbandyti. Tai labai paprasta ir patogi daiktų žymėjimo sistema, kurią sukūrė bendrovė „Creative Partner“. Fiziniams asmenims ji nemokama.
Kur gyventojams, namo bendrijoms kreiptis teritorijos apšvietimo klausimais? Neapšviestų tarpuvarčių, nišų tarp namų Žirmūnuose apstu. Dėl to senjorai baiminasi vakarais išeiti iš namų. Vaizdo stebėjimo kameros. Kaip gyventojai galėtų ir turėtų pagrįsti jų įrengimo ir naudojimo būtinybę ir kur kreiptis? Koks čia policijos vaidmuo?
Jei tai namui priklausanti teritorija, apšvietimu turi pasirūpinti namo bendrija ar administratorius. Jei tai viešoji erdvė – tuomet tai savivaldybės kompetencijos reikalas. Mielai jūsų redakcijai tarpininkausime šiuo klausimu susitinkant su šią sritį kuruojančiu Vilniaus m. savivaldybės skyriumi.
Ir dėl vaizdo stebėjimo kamerų įsirengimo – tas pats, tai nėra mūsų veiklos sritis. Tiesa, įvykus viešosios tvarkos pažeidimui ar nusikaltimui aplinkybėms aiškintis dažnai pasinaudojame gyventojų įsirengtų vaizdo kamerų įrašais.
Vaizdo kamerų įsirengimas – labai sveikintina saugos užtikrinimo priemonė. Jei kaimynai susitarė ir priėmė sprendimą jų įsirengti, rekomenduojame kreiptis ir į mus, bendruomenės pareigūnus. Bendrijų pirmininkams, įgaliotiniams mielai pateiksime gerosios praktikos pavyzdžių iš Žirmūnų ir Antakalnio daugiabučių patirties, padėsime susisiekti su atitinkamų namų bendrijų atstovais. Garantuotai jie kaimyniškai pasidalins informacija, kokiose firmose, prekiaujančiose reikiama įranga, geras vaizdo kamerų kokybės ir kainos santykis, kaip galima sutaupyti įsirengiant ir prižiūrint vaizdo kameras.
Savivaldybė kontroliuoja vaizdo kamerų tinklą savo teritorijoje. Mes atitinkamai iš jos perimame duomenis ir įtraukiame į savo respublikinę duomenų bazę. Konkrečiau, papildome jau turimą vaizdo kamerų žemėlapį naujais „taškais“. Esant reikalui, pagal procedūrinius reikalavimus kreipiamės dėl atitinkamo vaizdo įrašo perdavimo mums. Ši saugos priemonė labai pasitarnauja nusikaltimų išaiškinimui, taip pat ir jų profilaktikai. Tad gyventojų ir policijos bendradarbiavimas yra mūsų bendra stiprybė. Atkreipiu dėmesį, kad nusikaltimų aiškinimosi atvejais garantuojame su įvykiu nesusijusių, bet patekusių į konkretaus peržiūrimo įrašo „kadrą“ asmenų duomenų apsaugą.
Automobilių statymas ne vietoje, nesutvarkyta ar labai jautri signalizacija. Ar yra kokios „minkštosios“ priemonės, kurias galėtų naudoti gyventojai ramybei atkurti? Ar tik vienas kelias – kiekvienu atveju skambinti 112?
Geriausia, kai kaimynai išsiaiškina tarpusavyje. Kartais ir pats automobilio savininkas nežino, kad jo transporto priemonė drumsčia rimtį. Todėl pirmiausia tokiais atvejais siūlome palikti už automobilio valytuvų užkištus raštelius. Nesitenkinkite tik informavimu, kad automobilis užtvėrė praėjimą, visą naktį kaukė signalizacija, nurodykite ir bendrijos pirmininko, įgaliotinio ar savo asmeninį kontaktą, kad būtų grįžtamasis ryšys. Jeigu matysite, kad vairuotojas demonstruoja piktą valią, automobilį ir po to palieka bet kur, nekreipia dėmesio į perspėjimus, be abejo, teks kreiptis į policiją. Mes nebūtinai iš karto pulsim bausti. Pirmiausia išsikviesime pokalbio, siųsime įspėjimą, tik jei pažeidimai nesiliaus, tuomet imsimės sankcijų. Kitaip tariant, taikome adekvačias nusižengimo užkardinimui priemones.
Žinia, policija turi visuomenės ramstį – policijos rėmėjų, jaunųjų policijos rėmėjų. Papasakokite, kas gali jais tapti, kaip jie prisideda prie viešosios tvarkos užtikrinimo. Ar yra dar kokių nors kitokių dalyvavimo policijos veikloje formų?
Pirmiausia pilietinė pozicija, ji taikytina mums visiems. Jeigu matote įtartinų asmenų susibūrimą, vykstančius neaiškios paskirties sandorius, vyksta muštynės, pastebėjote, kad nepažįstami asmenys iš namo gabena daiktus ar elgiasi neadekvačiai, pagal situaciją arba bandykite išsiaiškinti, kas vyksta, o jeigu yra grėsmė jūsų saugumui, nedelsdami informuokite skubios pagalbos tarnybas apie įvykį trumpuoju numeriu 112. Ir nesvarstykite, kad tarnybas galbūt be reikalo trukdote. Mes gauname daugybę nepasitvirtinančių pranešimų, bet tarp skambučių yra ir tokių, kai pavyko apsaugoti gyventojų turtą, o neretai sveikatą ir gyvybę. Kasmet padėkomis paskatiname asmenis, pademonstravusius pilietiškumą, atsakomybę ir drąsą.
Nuo 2019 m. pradžios bendradarbiavimą su policija bei patruliavimą suintensyvino Šaulių sąjunga. Vilniaus mieste yra per 2 tūkst. šaulių, pasiskirsčiusių savivaldybės teritorijomis ir pagal tai patruliavimo maršrutus. Žirmūnuose daugiausia jų patruliuoja Žirmūnų gatvėje, o Antakalnyje – Antakalnio gatvėje. Taip pat mūsų komandą jie papildo renginių ir susibūrimų metu. Pvz., „Compensoje“ vyksta renginys, žmonės palieka prie koncertų arenos automobilius ir jaučiasi saugūs. Tačiau nusikaltėliai nesnaudžia, ieško mašinose paliktų daiktų, daužo langus. Čia mums šaulių pagalba labai praverčia. Jie vykdo šviečiamąjį darbą, įspėja vairuotojus apie gresiančius pavojus, stebi tokiais atvejais automobilių aikštelę, nedelsdami mus informuoja apie gresiančius ar įvykusius incidentus. Visuomenė jau atkreipė dėmesį į patruliuojančius šaulius. Jie labai mandagūs, geranoriški, tad ir atsiliepimai apie juos – tik patys geriausi. Redakcija prisidėtų prie saugumo užtikrinimo paragindama visuomenę aktyviai įsitraukti į Šaulių sąjungos gretas.
Kitiems savo bičiuliams, policijos rėmėjams, mūsų žinyba suteikia ne tik tam tikrų privilegijų ir teisių, bet ir numato pareigas. Šie piliečiai įsipareigoja per metus budėti ne mažiau kaip 36 val., taip pat išklausyti ne tik teorijos, bet ir praktinį privalomą kursą. Jie turi būti neteisti, nepriekaištingos reputacijos. Žinoma, mes labai vertiname jų pagalbą ir kviečiame prisijungti visus, atitinkančius anksčiau išvardytus kriterijus. Reikia kreiptis su prašymu tiesiogiai į policiją.
Tiems, kurie negali taip konkrečiai įsipareigoti, siūlome tapti savanoriais. Šiemet atsirado ir tokia galimybė. Tai naujas statusas. Veikla tokių asmenų mažiau reglamentuota: nebūtinas savarankiškas patruliavimas, nėra apibrėžtas patruliavimo valandų skaičius, nebūtina baigti mokymo kursų. Tai pagalba pagal galimybes. Tokie asmenys gali policijai talkinti tam tikromis valandomis, kai tenka kovoti, pvz., su šaligatvių užstatymu automobiliais ir pan. Jie visus, ne vietoje paliekančius transporto priemones, mandagiai įspėja, paprašo jas perstatyti.
Policija laukia ir jaunųjų rėmėjų. Jais kviečiame tapti jaunesnius negu 18 metų asmenis. Jiems taip pat nestokojame veiklų ir žadame įsimintinų potyrių bei naujų įgūdžių.
Ačiū už atsakymus.
