Rugsėjo pabaigoje Vilniaus m. savivaldybė Šiaurės miestelio gyventojus pakvietė į viešosios erdvės ties S. Žukausko g. 21, 22, 23 namais tvarkymo projektinių pasiūlymų rengimo užduoties viešąjį svarstymą. Paprasčiau kalbant, buvo išgirsti gyventojų poreikiai Šiaurės miestelyje turėti sutvarkytą žaliąją poilsio erdvę ir pradėti projekto įgyvendinimo procedūriniai veiksmai.
Pateikta kraštovaizdžio analizė ir galimi sprendimai
Reaguodamas į Šiaurės miestelio gyventojų kreipimąsi, savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius savo įmonei „Vilniaus planas“ suformulavo užduotį atlikti 1,4 ha teritorijos kraštovaizdžio ir želdinių vertinimus ir parengti tvarkymo pirminius pasiūlymus. Susitikime paviešinta atlikta analizė ir pasikeista nuomonėmis dėl šios teritorijos sutvarkymo vizijos. Diskusiją moderavo Miestovaizdžio poskyrio vedėja Vaiva Deveikienė, dalyvavo poskyrio vyriausioji specialistė Indra Bieliūnaitė, Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė.
Įgyvendinimo galutiniam terminui, kaip teigė V. Deveikienė, daugiausia įtakos turės savivaldybės administracijos projekto kokybės ir reikšmingumo įvertinimas ir pagal tai jam numatyta vieta prioritetų sąraše. Labiausiai tikėtina, kad maždaug po pusantrų dvejų metų Šiaurės miestelio gyventojai jau turės funkcionalią, estetišką, socialiai ekologišką poilsio erdvę su mažosios architektūros objektais.
„Vilniaus plano“ miestovaizdžio architektė Dovilė Milevska teritoriją įvertino kaip turinčią daug potencialo, unikalumo, tačiau dėl kraštovaizdžio dinamikos ir terasinio šlaito nestokojančią ir iššūkių. Kadangi Šiaurės miestelyje vyrauja urbanistinis peizažas, pėsčiųjų takams įrengti specialistė siūlė naudoti natūralias, gamtines medžiagas – taip būtų sukurta atsvara „betonui ir asfaltui“. O vietą takams esą parinkti paprasta – tereikia paisyti, kur šiuo metu jie išminti. Architektės manymu, tvarkomoje teritorijoje reikėtų kuo mažiau kištis į reljefo ir želdynų sąrangą, maksimaliai prie esamo kraštovaizdžio prisiderinant, o koreguojant tik tai, kas iš tiesų būtina. Pristatyme taip pat įvertinti galimi patenkinti įvairaus amžiaus žmonių poreikiai, sudarant lygias galimybes visiems užsiimti tiek aktyvia laisvalaikio veikla, tiek ramiai ilsėtis.
Gyventojai pristatė savo viziją
Šiaurės miestelio gyventojai ir seniūnaitis Remigijus Samuilevičius atvyko į pasitarimą kruopščiai atlikę „namų darbus“ bei stengėsi specialistams palengvinti užduotį aiškiai formuluodami, ko pageidauja.
Štai šalia transporto keliuko, vedančio nuo Žukausko gatvės žemyn Žirmūnų gatvės link, nėra suformuoto takelio pėstiesiems bei jokio apšvietimo. Gyventojų nuomone, dėl to nusileidimas tampa nesaugus, nors trasa populiari ir patogi „iškeliauti“ iš Šiaurės miestelio rytų ir pietryčių kryptimi – pro čia lengvai pasiekiami pėsčiųjų ir dviračių takai, nusidriekiantys Neries pakrante į abi Žirmūnų puses ir už jų. Kadangi automobilių keliu eiti nesaugu, tenka trauktis į šalia, dešiniau esantį pušynėlį ir leistis žemyn jo šlaitu. Dėl to nukentėjo pušynėlio estetika. Pirmasis etapas šia trasa iš Šiaurės miestelio įveikiamas laiptais. Neseniai jie buvo sutvarkyti, tačiau liko nepritaikyti, kaip ir iki tol, mamoms su vežimėliais ir neįgaliesiems ratukuose. Tad buvo siūloma įrengti nuovažą (pandusą).
Taip pat siūloma tvarkyti šlaito teritoriją pradedant pušynėliu ir baigiant plotu aplink bei pro gimnaziją į Minties gatvę. Šioje erdvėje taip pat pageidaujama perdaryti laiptus, įrengti pandusą ir apšvietimą. Reikalinga sutvarkyti automobilių keliuką, vedantį iš garažų į Minties gatvę. Šalia jo turi atsirasti takas pėstiesiems, veja.
Plote, besiribojančiame su privažiavimo keliuku į S. Žukausko 21-23 namų garažus, svarstyta įrengti krepšinio aikštelę, o šalia S.Žukausko g. 23 namo esančią vaikų žaidimo aikštelę ieškota būdų pridengti bent „šešėliu“, kadangi šiuo metu spiginant saulei mažieji neturi jokios priedangos, aikštelė yra atviroje saulėkaitoje.
Prieita išvados, kad norint turėti funkcionalią žaliąją zoną, Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos tvoros atkarpą šlaite reikėtų patraukti 2-3 m į gimnazijos pusę, o palei garažų keliuką į Minties g. – maždaug 4-5 metrus. Dėl to numatoma kreiptis į gimnazijos administraciją papildomoms konsultacijoms, o derybos pradėtos jau pasitarime, kuriame dalyvavo minėtos įstaigos vadovės. Mat estetiškai atrodanti tvora tik iš pirmo žvilgsnio atrodo „nekalta“. Iš tikrųjų ji „atsiriekė“ gabalą viršutinės kalno terasos ir puikią aikštelę su natūralia pieva pakalnėje, kur anksčiau vaikščiota ir mankštintasi. Jei derybos bus produktyvios, kalno šlaite palei tvorą bus galima įrengti patogų pasivaikščiojimo taką. Galbūt atsiras vietos ir žiemos pramogos trasai – rogutėmis nusileisti nuo kalno.
Gyventojų vardu esamos padėties įvertinimą atliko ir pasiūlymus dėl pertvarkymo teikė Šiaurės miestelio gyventoja, architektė Irena Baravykienė. Ji daug dėmesio skyrė teritorijos funkcionalumui, estetikai ir patogumui visiems. Nors kalno šlaite ilgą laiką gulėjusių Napoleono karių palaikai surinkti ir dar A. Zuoko mero kadencijos metu perkelti į Antakalnio kapines, raginta jų atminimą pagerbti bent kukliu dėmesio ženklu ir buvusioje amžino poilsio vietoje.
Seniūnaitis R. Samuilevičius paragino tvarkytinoje teritorijoje surasti vietos šunų vedžiojimo aikštelei. Idėja entuziastingai palaikyta. Iš tikrųjų, Šiaurės miestelio gyventojai savo keturkojus draugus vedasi palakstyti be pavadžio net į Ozo gatvėje įrengtą aikštelę šunims ir laukia eilėje į ją patekti.
Patvirtinta projektinė užduotis
Spalio 11 d. pasiekė žinia, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus įsakymu viešosios erdvės ties S. Žukausko g. 21, 22,23 namais projektinių pasiūlymų rengimo užduotis patvirtinta.
Įsakyme skelbiama, jog bus privalu atlikti išsamų esamos padėties vertinimą, atkreipiant dėmesį į pėsčiųjų srautus, esamą reljefą. Taip pat apibrėžti želdyno funkcinius, estetinius, socialinius ekologinius prioritetus ir pateikti pasiūlymus dėl teritorijos zonavimo pagal numatomų veiklų pobūdį. Bus reikalingos rekomendacijos dėl esamų medžių ir krūmų išsaugojimo, šalinimo, genėjimo, formavimo, kiek įmanoma siekiant išsaugoti esamus želdinius. Numatyta suprojektuoti: pėsčiųjų takus, aktyvaus laisvalaikio įrenginius visoms amžiaus grupėms (įskaitant pusinę krepšinio aikštelę viršutinėje terasoje), ramaus poilsio erdves, mažąją architektūrą, apšvietimą, želdinius, vietą šunų vedžiojimo aikštelei, patogią jungtį su Minties gatve pro Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos rytinę dalį, saugią nusileidimo nuo kalno žiemos metu trasą, vietą meniniam akcentui.
Viešosios erdvės architektūrai privalomai bus taikomi universalaus dizaino principai, o architektūrai ir funkciniams sprendimams – Vilniaus miesto darnaus judumo plano principai. Projektuojami pėsčiųjų takai numatomi integruoti į esamą infrastruktūrą. O visi projektiniai pasiūlymai privalės būti suderinti su Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto ir Želdynų skyriais.
Gyventojai ir toliau raginami aktyviai dalyvauti projekto įgyvendinimo procese. Dėl pritarimo projektui Šiaurės miestelio seniūnaitis rengs pasitarimus, kurių išvadas teiks savivaldybei.
Sutinku, ypač dėk mokyklos tvoros patraukimo, ir savarbiausiai, toje vietoje, kur aplinkinių gatvių vaikai rinkdavosi žiemos pramogoms, čiuožinėti nuo kalniuko, dabar ten per kalno vidurį užtverta tvora…
Miesto pletros skyrius pasisakė aiškiai kad žiemai atidaromi vartai visai įmanomas sprendimas. Švietimo skyrius priešinasi bet formuluoja tai taip kad priešinasi „reikalavimui nugriauti tvorą” (kurio niekada ir nebuvo). Gimnazija vengia kategoriškai priešiškų pareiškimų (pasisako kad jiems higienos pasas yra svarbus ir kad vartai nebūtu jiems finansinė našta).
Bet žiema 2020 prieš žiemos pramogas 🙁 Kitaip būtu daug šansų suderinti tvoros pertvarkymą. Prieš argumentą „na kokios dabar žiemos” mažai ką galima pasakyti (tik kad „palykit tai gyventojams, tik pripažinkit teisė čiuožinėti, o vartus mes patys sukusim per asociacija…”) bet…