Prancūzijoje gimusi Kaimynų dienos tradicija prieš keletą metų pasiekė ir į Lietuvą. Spalio 17-ąją Kaimynų dieną jau antrąkart paminėjo Tuskulėnų gatvės 3-ojo namo bendrija. 51-uosius metus skaičiuojančio namo gyventojai vėlyvą pavakare susibūrė kieme pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais, apžvelgti, ką bendromis jėgomis pavyko nuveikti kuriant saugią ir estetišką aplinką, pasitarti, ko dar trūksta. Ir, žinoma, visi drauge pasivaišino.
Į šventę atvykęs bendruomenės policijos pareigūnas Andžej Radevič apibūdino Žirmūnų-Tuskulėnų-Minties gatvių trikampio saugumo padėtį, surengė atšvaitų segėjimo testą jauniesiems namo gyventojams, atsakė į gyventojų klausimus. Apie tai, ką gali bendruomeninė jėga ir kuo ji reikšminga miestui, kalbėjo renginyje dalyvavęs Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas Remigijus Samuilevičius. O bendrystei, apie ką kalba besisuktų, visas namo kartas neįkyriai, tarsi nejučia ir vėl vienijo renginio iniciatorė, namo bendrijos pirmininkė, Tuskulėnų seniūnaitijos seniūnaitė Alina Kanaporienė.
Ar tikrai esame saugūs?
144 butai ir apie 300 gyventojų – tiek šiuo metu buria bendrija. Ir kiekvienam jos nariui, be abejonės, vienas iš svarbiausių klausimų yra saugumas.
„Čia palyginti saugi vieta gyventi“,- teigė pareigūnas A. Radevič. Rimtų incidentų pastaruoju metu Žirmūnų trikampio teritorijoje, anot jo, nebuvo. Padėtis ypač pasitaisė, kai buvo sulaikyta rankinių plėšikų gauja. Pagrindinis policijos rūpestis dabar – kaip išgaudyti likusias grupuotes, vagiančias iš automobilių, nusukinėjančius žibintus ir kitas detales.
Pasiskundus, kad asmenys rausiasi po konteinerius ir po savęs palieka didelę netvarką, pareigūnas ragino nedelsiant skambinti 112. Patiems neiti ir nesiaiškinti dėl asmeninio saugumo sumetimų. Gyventojams replikavus, kad, kol policija atvyks, prasižengėlių ir pėdos bus ataušusios, policininkas ragino mobiliuoju telefonu fotografuoti ar filmuoti atėjūnus ir jų keliamą netvarką bei nuotraukas ar įrašus siųsti policijai. Turint įkalčių prieš tokius piliečius bus imtasi atitinkamų priemonių.
Ragino nelikti abejingiems pastebėjus besiburiančias ir geriančias kieme kompanijas, pardavinėjančius ar rūkančius „žolę“ asmenis, girtus automobilių vairuotojus. Siūlė tokį variantą: kuo skubiau apie incidentą pranešti namo patikėtiniui, su kuriuo policija turėtų tiesioginį kontaktą. Taip esą bendromis policijos ir piliečių pastangomis pavyks užkirsti kelią galimiems nusikaltimams.
Jaunieji namo gyventojai papasakojo pareigūnui apie prie šiukšlių konteinerių peiliu besišlaisčiusį vyrą, priekabiavusį prie vaikų, reikalavusį duoti pinigų; apie narkomaną, kuris reikalavo įleidžiamas į namo laiptinę, minėjo kitus saugumui kėlusius grėsmę atvejus. Piršosi išvada, kad užpuolimų ir sumušimų atvejų mažėja, tačiau visai grėsmė neatsitraukė. Po namų darbų ruošos išėję į kiemą žaisti vaikai ne visada čia jaučiasi saugūs.
Bendrijos pirmininkė A. Kanaporienė atkreipė dėmesį į įėjimų į namą laiptinių įrengtą apšvietimą. Jų namas dabar, pasak jos, ne tik vakarais šviečia kaip dieną, bet ir tapo daug saugesnis. Akivaizdžiai sumažėjo vagysčių iš automobilių, mažiau slankiojančių įtartinų asmenų. Dar didesnį saugumą, teigė kalbinti gyventojai, turėtų užtikrinti netrukus būsiančios įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Ant bendrijos lėšomis įsigytų kėdžių susėdę gyventojai ir aptarinėjo šį klausimą.
Tarp namo bendruomenės tos dienos aktualijų – jau kelerius metus laukiama daugiabučio renovacijos pradžia. Čia kaimynams tikrai buvo dėl ko padiskutuoti, nes tikimasi, kad po mėnesio ar dvejų namą turėtų apdengti pastoliai. Gyventojai taip ilgai laukė šio momento, kad jau net nesibaimina dėl užklupsiančių nepatogumų.
Jaunieji namo šeimininkai – smalsūs, pareigingi ir patriotiški
Kol kaimynai derino renovacijos detales, svečiai mandagiai atsitraukė ir susitelkė į namo jaunuomenę. Vaikai pasiguodė, kad neturi krepšinio aikštelės, o į kiek atokiau esančią ne visada noriai išleidžia tėvai, nes negali jų žaidžiančių stebėti per langą. Bet vaikystė – tik viena ir vaikams juk reikia išlieti energiją. Pasirodo, jie ne tik mina dviračius ir laksto paspirtukais, bet ir taip pat, kaip prieš 40 metų, ant vejos žaidžia „karą“. Pasikeitė tik viena kariaujanti „pusė“. Jei anksčiau daugiausia kaudavosi rusai su vokiečiais, tai dabar pastaruosius „pakeitė“ lietuvių partizanai. Pasiteiravus, kurie laimi dažniau, paaiškėjo, kad „visada nugali partizanai“. Tad namui yra kuo didžiuotis – augina patriotus.
Į pareigūnų klausimus, kur ir kokiame aukštyje turi būti segami atšvaitai, vaikai atsakymus teikė neužsikirsdami. A. Radevič jų žiniomis akivaizdžiai buvo patenkintas, o galbūt ir bendromis mokyklos ir policijos pastangomis, kurios jau duoda rezultatą. Vilniaus Tuskulėnų gimnazijoje, kur mokosi šie žirmūniečiai, pasirodo, policijos atstovai užsuka dažnai, skaito paskaitas saugaus eismo temomis. Beje, jaunus tėvus A. Radevič ragino atkreipti dėmesį į suintensyvėjusią prekybą elektroninėmis cigaretėmis. Šiuo metu jas jau traukia net septintos klasės mokiniai, teigė svečias.
Ganydami akis į policininko ekipuotę, vaikai svečiui ir patys uždavė daugybę klausimų. Bendruomenės pareigūnas kantriai ir išsamiai atsakinėjo, mokė, kaip elgtis, kai gatvėje ima kabinėtis agresyvus, kartais gal net peiliu ginkluotas asmuo. Berniukams pasiteiravus, kokios markės tarnybinį ginklą dėtuvėje nešiojasi pareigūnas, A. Radevič paragino paprašyti savo klasės mokytojos surengti mokiniams ekskursiją į naująją Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato nuovadą ir pažadėjo ten duoti visus rūpimus atsakymus ginkluotės tema.
Tiesa, kaip ir kur laisvalaikį leidžia namo gyventojos mergaitės, sužinoti nepavyko. Į šventę atėjo tik viena „be penkių minučių“ pilnametė, tad jai – kiemo žaidimai kažin ar berūpi.
Apie puspilnę ir pustuštę stiklinę
Klaidintume skaitytojus teigdami, kad tądien namo gyventojai buvo vieningi kaip skautai. Yra dalykų, dėl kurių sutarti nebūna lengva. Ir tuomet tarp kaimynų net gali perbėgti juoda katė. Štai pasirodo neseniai vyko balsavimas dėl automobilių stovėjimo aikštelės ribų išplėtimo. Slapto balsavimo rezultatai lėmė, kad aikštelė plečiama nebus. Tai rodo, teigė vienas kalbintas vyras, kad name vis dėlto yra daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, jie automobilių nevairuoja ir automobilių statymo rūpesčiais sau galvos nekvaršina. Pašnekovas nė nebandė slėpti nusivylimo tokia balsavimo baigtimi.
Žvelgiant į kiemo veją, kurią ir buvo planuojama paaukoti aikštelei, iš tikrųjų buvo labai sunku nuspręsti, kuri „pusė“ teisesnė. Net jei medžiai būtų išsaugoti, kaip numatyta, žolės faktiškai nebeliktų. Nebeliktų vietos ir berniukų „karams“. Tačiau buvo akivaizdu ir kitkas: automobilių statyti visiškai nėra kur. Beveik visi jie tą vakarą glaudėsi ant vejos. Kokia prasmė bausti policijai už ekologijos pažeidimus, kai savivaldybė visiškai neieško išeičių, neslėpė apmaudo gyventojai.
Nors dalis senjorų ir atvyko į susitikimą, sakėsi, kad papasakoti savo įdomiosios namo istorijos negalėsią. Gyvenimas anksčiau buvęs gražus, nes jie buvę jauni, kaimynai tarpusavy bendravę, vieni daugiau, kiti mažiau, visi auginę vaikus, vargę vargą ir staiga visai nejučiom atėjusi senatvė. Kas esą čia įdomaus ar išskirtinio.
„Ir aš esu šio namo senbuvis – prisistatė pavėlavęs į renginio pradžią vyras. – Namas pastatytas 1968 m., aš jame gimiau po 8 metų.“ P. Robertas, kaip paaiškėjo, yra visiška p. Alinos priešingybė. Jei A. Kanaporienė spinduliavo optimizmą ir džiaugėsi bundančiu gyventojų entuziazmu, didėjančiu namo saugumu, tai p. Robertas buvo nusiteikęs daugiausia skeptiškai. Jo manymu, apšvietimo įrengimas prie namo faktiškai situacijos nepataisė. Vagystės iš automobilių tęsiasi, o policija teigia neturinti galimybių vagis identifikuoti. Prieš dvi savaites vėl buvo apiplėštas prie namo stovėjęs automobilis, o maždaug prieš metus buvo rastas automobilis su išmontuotomis kėdėmis, išimta magnetola, apskritai visas „išrengtas“. Pašnekovas apgailestavo, kad ten, kur jis su vaikystės draugais Genadijum ir Ričardu žaidė smėlio dėžėje, dabar statomi automobiliai ir vis tiek vietos jiems nepakanka. Guodėsi silpna tėvelių sveikata. Tačiau pritarė kitiems kaimynams, kad iškelti šiukšlių konteinerius nuo namo arčiau gatvės, buvo geras sprendimas, nors estetikos gatvei ir nepridėjo. Dabar bent nosies taip nekutena neišvežtų šiukšlių tvaikas, saugiau gyventojams, vienas kitam pritarė gyventojai.
Psichologinį randą visai p. Roberto keturių asmenų šeimai paliko atsitikimas, kai jų dukra žaisdama netoli šiukšlių konteinerių prieš kelis metus susižeidė ten pamestu švirkštu. Pati mergaitė pasakojo apie įvykį, o tėtis – kokį siaubą juodu su žmona tuomet išgyveno: kiek laboratorijų ir ligoninių aplankyta, kol įsitikino, kad dukra jokia liga neužsikrėtė. Ta proga negailėjo kritikos ir policijai, kuri niekaip neranda priemonių užtikrinti žmonių saugumą.
Jis apgailestavo, kad nebeliko kitoje namo pusėje buvusios krepšinio aikštelės, kurioje jis su draugais gainiojo kamuolį, kad anksčiau nepasisveikinti su kaimynu būtų buvusi gėda, o dabar, kai tiek daug jo laiptinėje gyvena nuomininkų , – tapo normalu. „Nerimtai“ jam atrodo ir tarsi gardas atrodanti tinkline tvora aptverta miniatiūrinė žaidimų aikštelė mažiems vaikams. Senbuvių tik apie 30 proc., konstatavo pašnekovas, ir atrodė, kad jį toks santykis daugiau liūdina nei džiugina. Tačiau vienu dalyku vis tik pasidžiaugė: su ten pat gyventi likusiais vaikystės draugais Genadijum ir Ričardu ryšys nenutrūko, jie susitinka ir bendrauja ir šiandien.
Būkim ne tik savo namo, bet ir miesto šeimininkais
Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas R. Samuilevičius papasakojo apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos šiuo metu Žirmūnų-Tuskulėnų-Minties gatvių trikampio teritorijoje vykdomus darbus. Dar 2015 metais parengtoje vizijoje buvo užsimota atlikti namų kvartalinę renovaciją, sutvarkyti kiemus ir tarp kiemų esančią teritoriją. Iš esmės ši Žirmūnų trikampio teritorija turėjo tapti kompleksinės namų ir jų aplinkos renovacijos pavyzdžiu Vilniui ir visai Lietuvai. Deja, nesusiformavo kvartalinės namų kaimynijos, pagal išankstinį sumanymą turėjusios tapti savo kvartalo kompleksinės renovacijos šeimininkėmis, ir puoselėta vizija dužo į šipulius. Pagrindine sumanymo griūties priežastim R. Samuilevičius įvardijo nesuskubtas steigti namų bendrijas, o ten, kur jos yra, nesuformuotas namų sklypų ribas. Todėl pagirtina, anot jo, kad Tuskulėnų g. 3 namas turi ir savo bendriją, ir valdo bei tvarko savo sklypą bei pradeda vykdyti namo renovaciją. Gretimi namai yra tvarkomi samdytų administratorių, kurie dėl jų veiklos laikinumo „nepritampa“ prie Žirmūnų trikampio sutvarkymo plano ir visai nesiekia nei namo sklypo ribų įforminimo, nei renovacijos, nei iš tiesų nuosekliai rūpinasi būtiniausiais namo priežiūros darbais. Dėl visų šių priežasčių iš viso ambicingo Žirmūnų trikampio projekto, citavo svečias A. Kanaporienės teiginį, beliko tik takų bei vieningo bendros erdvės tvarkymo tikslas.
R.Samuilevičius pasidalino visų žirmūniečių ir asmeniškai savo skauduliu, kad nepaisant įdėtų pastangų degalinės statyba prie Žirmūnų tilto vis vien vyksta. Negelbėja nei raštai Vidaus reikalų ministerijai (VRM), kuriai valstybės priskirtas sklypas iš visų pusių riboja privatų sklypą su statoma degaline, ir kurio dalis bus „rekvizuota“ privažiavimo keliams prie degalinės, nei tai, kad VRM ar kita valstybės institucija negalės vykdyti jokios plėtros arčiau nei 50 metrų prie degalinės. Negelbėjo ir Seimo Antikorupcijos komisijos įsitraukimas ginti viešąjį interesą nuo tokio objekto, nederančio su VRM priklausančios viešosios įstaigos Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai veikla, o juo labiau su Tuskulėnų rimties parko erdve. Nesustabdė statybų ir Generalinės prokuratūros pradėtas tyrimas. Susirinkę kaimynai visi kaip vienas piktinosi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi dar 2000 metais patvirtintu detaliuoju planu išdavė statybos leidimą degalinei. Susirinkę kaimynai tarpusavyje šnabždėjosi, kad pinigai viską daro.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad dėl gvildentų temų rimtumo Kaimynų diena prie Tuskulėnų g. 3-iojo namo tarsi ir nebuvo šventė įprastine žodžio prasme. Tačiau kartu su A. Kanaporiene atsigręžus į praeitį ir palyginus tuomet vyravusią atmosferą su šia diena, teigiamas pokytis džiugina kaip didžiausia šventė. Net jei dar daugelyje sričių ir reikės pasitempti, vis dėlto jau yra gerai tai, pasak p. Alinos, kad kaimynai pradėjo daugiau sveikintis, bendrauti, ieškoti kompromiso, sutarimo ir sprendimų visiems. Kiekviena nauja Kaimynų diena, tikino pašnekovė, į jų namą sugrąžina vis daugiau gyvybės ir bendrystės. Akivaizdu, nes ir šventinio vakaro tamsą puikiai sklaidė draugiškos kaimynų šypsenos ir palankumas vienas kitam.
Tuskulėnų g. namo 3 „kaimynai”.
Nuotraukoje iš kairės – Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas R. Samuilevičius, bendruomenės policijos pareigūnas A. Radevič, dešiniausiai – namo bendrijos pirmininkė, seniūnaitė A. Kanaporienė.
Projekto „Kaimynų dienų tradicijos kūrimas Žirmūnų bendruomenėje” reklaminis plakatas.
R. Samuilevičius su namo gyventoju ruošiasi netrukus prasidėsiančiai Kaimynų dienos šventei.
Namo gyventojų iniciatyva iškovota vaikų žaidimų aikštelė.
