Spalio pradžioje Žirmūnų seniūnija pakvietė gyventojus į Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato organizuojamą paskaitą. Daugiausia joje kalbėta apie dabartiniu metu gyventojų saugumui kylančius iššūkius, mokoma atpažinti telefoninius sukčius, pasirūpinti savo ir savo daiktų saugumu, sužinojus apie rezgamą ar įvykusį nusikaltimą raginama nedelsti ir pranešti policijai. Paskaita buvo skirta vyresnio amžiaus klausytojams.
Jei telefone girdite „Mama, patekau į avariją!“
Žirmūnų bendruomenės policijos pareigūnas Andžej Radevič teigė, kad šiuo metu telefoninių sukčių banga kiek nuslūgusi. Pats darbymetis policijai buvo pirmoje metų pusėje. Nuosekliai vykdytas prevencinis darbas ir informacijos sklaida dėl skambučių „Mama (tėti, močiute, seneli) patekau į avariją, reikia pinigų“ pasirodė esąs veiksmingas ir ant šio kabliuko užkimba vis mažiau žmonių. Tačiau padaugėjo vadinamųjų „socialinių darbuotojų“, „banko darbuotojų“ „pranešimų“ „apie šiuo metu vykstantį pinigų išėmimą iš sąskaitos“ ir procesui sustabdyti reikalingus gauti „sąskaitų kodus“. Lektorius aiškino, kad nė vienos tarnybos darbuotojas telefonu tokių dalykų niekuomet neprašo, jiems to ir nereikia. Be to, dabar dažniau skambina „santechnikai“, „elektros rodmenų, dujų skaitiklių tikrintojai“ ir tariasi dėl apsilankymo laiko. Dažniausiai siūlomas vakaro metas, kai iš tiesų atitinkamos tarnybos jau nedirba. Minėtais atvejais patarta nepasiduoti spaudimui ir paprašyti perskambinti po 5 minučių. Esą dažniausiai skambintojas antrąkart neapsireiškia. Gelbsti ir tokios frazės, kaip „sūnus (ar anūkas) dirba policijoje ir turiu su juo pasitarti dėl nepažįstamų žmonių įsileidimo į namus“.
A.Radevič tvirtino, kad tikrieji tikrintojai, patekę į butus, paprastai elgiasi ramiai, mandagiai nerodo nervingumo. Kai šeimininkas paprašo parodyti profesinį pažymėjimą, juo ne tik akimirką pamojuoja prieš akis, bet ir neprieštarauja prašymui užsirašyti pavardę, tikslų darbovietės pavadinimą. Apsišaukėliai tokiais atvejais skuba pasišalinti, „tikrinimą“ ar „profilaktinį remontą“ palikdami „kitam kartui“.
Taip pat policininkas ragino nebūti abejingiems ir kiekvienu tokiu atveju nedelsiant pranešti policijai trumpuoju numeriu 112. Taip ateityje bus nuo praradimų apsaugoti kiti gyventojai, o policijai palengvinamas darbas susekti ir blokuoti tokių numerių skambučius.
Jei sukčiavimo atvejis nepasitvirtins, nereikia baimintis sankcijų, tikino pranešėjas. Baudžiami tik melagingi skambučiai, informuojantys apie užminuotus pastatus, degančius butus, menamai įvykdytus nusikaltimus ir pan.
Įspėjo A. Radevič ir dėl vis plačiau įsigalinčių internetinių sukčių. Jie skelbiasi tokiose platformose, kaip, pvz., Skelbiu.lt, t.y. ten, kur iš tiesų pardavinėjami drabužiai, namų apyvokos daiktai, iki automobilių. Žmonės dažnai susigundo gerokai pigiau siūlomomis įsigyti prekėmis, perveda avansą. Po to, žiūrėk, – nei daiktų, nei pinigų.
Savo gyvybę pirmiausia saugokime patys
Rudenį, kai anksti temsta, padaugėja nelaimingų eismo įvykių. „Atminkite, kad Lietuvoje net 40 proc. su pėsčiaisiais susijusių įvykių įvyksta dėl neatsargaus, nedrausmingo jų pačių elgesio“, – perspėjo pranešėjas. Štai ir vykdamas į aptariamą susitikimą, policininkas, jo žodžiais, turėjo sustoti ties Žirmūnų gimnazija esančia reguliuojama perėja ir sudrausminti grupę mokinių, kurie bėgo per kelią degant raudonam šviesoforo signalui. „Pirmokai labai gerai išmokyti, kad gatvę galima kirsti tik pažymėtose perėjose ar šviesoforu reguliuojamose sankryžose. O štai 4-5 klasių mokiniai jau „būna primiršę“ šią eismo taisyklę,- kviesdamas saugoti ne tik save, bet prisidėti prie saugaus elgesio kelyje priminimais savo vaikaičiams ragino kalbėtojas.
A.Radevič konkrečiai pademonstravo, kad ant rankinės rankenos apvyniotas atšvaitas yra nematomas vairuotojui. Ant rankos turi būti nešiojamas „apsivejantis“ atšvaitas, o ant rankinės turi būti tvirtinamas laisvai kabaruojantis, dėstė pareigūnas.
Kai mes budrūs, kišenvagiams – badmetis
Spalio pradžioje buvo sulaikyta kišenvagių pora, viešojo transporto priemonėse įvykdžiusi apie 40 vagysčių. Policija paviešino jų portretus ir netrukus jie buvo sulaikyti su įkalčiais. Tad šiek tiek galima atsikvėpti lengviau, bet budrumo prarasti vis tiek negalima. Patarimas: mobiliuosius telefonus saugoti prie savęs, geriausia vidinėse viršutinių drabužių užsegamose kišenėse, o rankinę su pinigine ir kitais vertingais daiktais įlipus į autobusą ar troleibusą laikyti taip, kad ji būtų asmens akiratyje, geriausia priekyje.
„Ar teisybė, kad apsiginti nuo chuliganų ir užpuolikų padeda su savimi nešiojamas ir laiku panaudotas švilpukas?“,- teiravosi iš auditorijos. Policininkas patvirtino, kad taip ir yra, nes labiausiai nusikaltėliai bijo viešumo, prisišaukto dėmesio. Tiesa, plėšiančių iš rankų rankines šiuo metu Vilniuje gerokai sumažėjo, nes prieš pusantrų metų buvo sulaikyta tuo užsiimanti gauja.
„Rinkitės saugesnį, labiau apšviestą, nors ir aplinkinį kelią namo,- patarė pareigūnas.- Su prašančiais pinigų bendraukite kuo mažiau, atsakydami pasirinkite neutralų toną, neduokite dingsties jus persekioti, prikibti“. Tačiau klausytojai replikavo, kad kartais saugaus kelio tiesiog nėra. Pro kurią pusę beeitum, namus pasieksi tik įveikęs tarpuvartę, o jos abi vienodai neapšviestos ir nematyti, kas laukia už jų, pareigūną „rėmė“ senjorės. Policininkas drąsino, jog nuo šių metų pradžios prie pareigūnų prisijungė Šaulių sąjungos atstovai, abi grupės patruliuoja kartu ir atskirai, ypač sustiprintas budėjimas ten, kur daugiau įvykių. Tačiau klausytojus sunku buvo tuo įtikinti – esą šaulių neteko matyti visai, o policijos gatvėse – per mažai.
Senjorės liko skeptiškos ir siūlymui paraginti kaimynus ar vadinamuosius kaimynijų atstovus savanoriauti ir pabudėti tokiose ir panašiose į tarpuvartę vietose. Jų nuomone, kas gi panorės saugoti vakarais senutes, užuot lindėjęs internete ar laiką leidęs prie televizoriaus.
Vilnius, palyginti, saugus miestas, nepasidavė ir toliau ramino auditoriją lektorius. Taip pat ragino neišsigąsti, kai gatvėse šąlant orui vis daugės grėsmingai atrodančių, kapišonuose galvas slepiančių jaunuolių. Dažniausiai, žinia, jie slepiasi nuo šalčio, o ne dėl blogų ketinimų.
Jei ne vagystės iš automobilių, žibintų, ženkliukų nuo automobilių lupimas, kiti smulkūs nusižengimai (kaip, pvz., alkoholio vartojimas viešosiose tam neskirtose vietose), vairavimas neblaiviems bei smurtas artimoje aplinkoje, tai Žirmūnus ir faktiškai visą sostinę būtų galima laikyti apskritai saugia vieta gyventi. Deja, pastaruosius nusižengimus suvaldyti vis dar nepavyksta.
Kaip pasidalinti Neries krantinę?
Paliesta ir dviračių bei paspirtukų tema. Pareigūnas priminė, kad susilyginęs ar prasilenkdamas su praeiviu elektrinio paspirtuko vairuotojas turi greitį sumažinti iki pėsčiojo greičio. Deja, šios vasaros incidentų skaičius parodė, kad taisyklės nesilaikoma, todėl kitąmet numatoma griežtinti eismo reikalavimus šios transporto priemonės vairuotojams.
Klausytojus domino, kam teikiama dviračio tako ir pėsčiųjų tako sankirtoje pirmenybė, kas ką praleidžia. Pareigūnas įsipareigojo į šį klausimą pateikti konkretų atsakymą vėliau policijos feisbuko puslapyje, per seniūniją ir seniūnaičius. Taip pat pasidomėti, kokios priemonės atkurtų pasivaikščiojimų ramybę šeimoms su mažais vaikais, senjorams Neries krantine. Mat, pvz., nusileidus į krantinę iškart už Žirmūnų tilto ir einant centro link net buvo iškabinta lentelė, raginanti išsitekti visus: ir ratuotus, ir pėsčiuosius. Taip paskatinti dviratininkai ir paspirtukininkai, užuot važiavę Neries pakrantės viršuje esančiais dviračių takais, pamėgo krantinę ir, važiuodami dideliu greičiu, garsiniais signalais ragina pėsčiuosius trauktis jiems iš kelio, kelia pavojų mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms.
Kitas metų laikas – dar kitokie iššūkiai. Tad bendruomenės policininkas atsisveikino iki priešventinio meto. Tuomet, be kita ko, taps aktualus pirotechnikos klausimas. Belieka sekti Žirmūnų seniūnijos informaciją bei Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato feisbuko puslapį ir atvykti į Žirmūnų seniūniją klausytis „žieminės“ paskaitos.
