Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Žirmūnuose prie Valakampių tilto rengiama lietaus nuotekų sistema, tęsiami tvarkybos darbai. Tačiau besitęsiantys darbai piktina Žirmūnų rajono gyventojus, kurie tikina, kad kertami ir naikinami medžiai, jų inkilai, nepaisoma darbo kultūros.
Žirmūnų bendruomenės centro pirmininkės Agnės Minkevičienės ir seimo narės Paulės Kuzmickienės iniciatyva buvo organizuota nuotolinė konferencija „Zoom“ dėl medžių kirtimo ir želdynų tvarkymo darbų Žirmūnų rajone. Pasitarime su Vilniaus miesto administracijos atsakingais darbuotojais dalyvavo Paneriškių seniūnaitis Aleksandr Minkevičius, Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas Remigijus Samuilevičius, Olimpiečių seniūnaitis Linas Urba, Tuskulėnų seniūnaitis Jonas Jakaitis, Ulonų seniūnaitė Violeta Šimėnienė.
Šiuo metu vykdomo Verkių nuotekų rekonstrukcinio projekto metu Žirmūnuose iškirsti 106 medžiai, iš jų 67 ąžuolai. Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad žala bus atlyginta ir užbaigus rekonstrukcijos darbus visoje projekto teritorijoje bus atsodinti 129 medžiai.
UAB „Grindos“ atstovas Vilius Ankėnas, atsakingas už nuotekų sistemos darbus, teigia, jog medžiai prie Valakampių tilto buvo iškirsti todėl, kad rekonstrukcijos darbuose susikirto du nuotekų tinklai, toje vietoje reikėjo statyti nuotekų valymo įrenginius. „To reikėjo, kad išleidžiamos vandens nuotekos būtų švarios ir nebūtų taršos.“, – teigia V. Ankėnas.
„Medžių atsodinimo darbai jau yra, dalis medžių bus atsodinami prie tų pačių valymo įrenginių. Didžioji dalis medžių bus atsodinti Kareivių gatvės atkarpoje. Medžiai bus sodinami žaliojoje zonoje iškart už esamo naujai įrengto dviračių tako. Pagal projektą yra numatyta medžius sodinti keliomis eilėmis tam, kad jie apribotų Žirmūnų gatvės daugiabučius. Likusi dalis medžių bus atsodinta Verkių, Žirmūnų sankryžose“ – kalba „Grindos“ darbuotojas V. Ankėnas.
Atstovas tikina, kad pagrindiniai rekonstrukciniai rangos darbai turėtų būti atlikti iki šių metų galo, nepaisant šalyje įvesto karantino. Medžiai turėtų būti sodinami ateinantį rudenį arba 2021 m. pavasarį.
Vilniaus miesto savivaldybės (VMSA) atstovas teigia, jog buvo svarstyta medžius persodinti, o ne iškirsti, tačiau nuotekų rekonstrukcijos darbuose juos iškelti su specialia įranga nepažeidžiant medžio šaknų buvo sunku. „Yra tam tikri medžiai, kurių šaknys keroja į gylį, o iškelti medžius nepažeidžiant jų šaknų nematėme galimybės“, – pasakoja V. Ankėnas.
„Kartais medžių išsaugojimas anuliuoja projektą. Arba renkamės projektą vystyti, arba ne“, – kalba už želdynų poskyrį atsakingas Marius Pabrieža. Teisingą medžių persodinimo būdą, kaip tikina M. Pabrieža, turėjo numatyti esamas projektas.
Vilniaus savivaldybės kraštovaizdžio poskyrio vedėja ir architektė Vaiva Deveikienė pasakoja, kad įstatymuose numatyta iki kokio dydžio medį rekomenduojama perkelti, o kokiais atvejais reikia perkelti įstatymai nenurodo. Rekonstrukcinį projektą architektė vadina pamoka visai savivaldybei ir ateities teisėms aktams.
„Lietaus kanalizacijos projektas visuomenei sukėlė rezonansą. Žmonės nelabai reaguoja ir vertina tokių projektų, tačiau tokie projektai labai stipriai keičia kraštovaizdį. Kai vyko pasitarimas dėl medžių kirtimo, mes darėme daug pakeitimų, kėlėme klausimus ir nuoširdžiai nagrinėjome, kaip vykdant projektą išsaugoti vertingus medžius. Persodinant medžius jie ne visada prigyja, todėl mes pradėjome bijoti persodinimų. Sutinku, kad kai kuriose vietose reikia galvoti apie persodinimą. Projekte buvo stengtasi padaryti kuo mažiau žalos kraštovaizdžiui ir aplinkai, bet medžių iškirtimas buvo neišvengiamas“, – pasakoja V. Deveikienė.
VMSA Žirmūnuose ne tik atlieka rekonstrukcinius darbus, bet ir stengiasi patobulinti visą želdynų sistemą, kurią sudaro parkai, skverai, sodai, žaliosios jungtys ir kiti poilsiui skirti želdynai.
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, tvarkomi ne tik želdynai, bet rengiami ir šlaito žaliųjų rekreacinių poilsio vietų projektiniai pasiūlymai. Kraštovaizdžio poskyrio vedėja Vaiva Deveikienė ir Vilniaus savivaldybės miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė patvirtino, kad projektiniai pasiūlymai bus aptarti birželio mėnesį.
Savivaldybė svarsto idėjas, kaip galėtų atrodyti erdvė, kurią suniokojo nuotekų rekonstrukciniai statybų darbai. Kaip teigia architektė V. Deveikienė, toje vietoje galėtų būti įkurtas nedidelis parkas su pėsčiųjų takais ir suoliukais, kurie paslėptų iškirstų medžių vietas. Į šį parką nuo Žirmūnų g. 111B vedantis pėsčiųjų takas būtų sutvarkytas ir užtikrintų patogų įėjimą į parką. Dėl tokio kompleksinio sprendimo, tikimasi, kad teritoriją mėgs ir Žirmūnų gyventojai.
Savivaldybės iniciatyva bus įrengti maži apželdinti plotai, vadinamieji skverai, prie gyvenamųjų namų. Pagal savivaldybės projektą, ruošiamasi įrengti apie 100 tokių žaliųjų salelių. Kad procesas vyktų tvarkingai savivaldybė numatė parengti Vilniaus žaliojo miesto strategiją ir ja vadovautis.
„Žaliosios salelės, tikiuosi, ne tik atnaujins ir pagražins gyvenamąją aplinką, bet ir taps naujomis traukos vietomis, žaviais rajono akcentais“, – kalba Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Strategijos įgyvendinimas priklausys ir nuo gyventojų aktyvumo. Žirmūnų bendruomeninės organizacijos, seniūnaičiai galės įsitraukti į žaliųjų stotelių įrengimo planus bei priežiūrą, prisijungti kviečiami ir žirmūniečiai.
Mažosios įvairiais augalais apsodintos salelės bus skirtos žmonių patogumui ir pramogoms. Taip pat, bus įrengti suoliukai ir kiti maži architektūriniai elementai. Siekiant optimizuoti salelių kūrimo procesą, įmonės „Vilniaus planas“ architektai kartu su Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Miestovaizdžio poskyriu parengė kelių variantų katalogą su siūlomu augalų sąrašu, suoliukų pavyzdžiais.
Įmonė „Vilniaus planas” šiuo metu numačiusi įrengti žaliąsias saleles 6 seniūnijose. Kiekvienoje seniūnijoje numatyta nuo 4 iki 8 žaliųjų salelių. Žaliosios salelės bus 10 m skersmens, apie 100 kvadratinių metrų. Dauguma ploto sudarys korėta danga, smulkesnė negu naudojama automobilių stovėjimo aikštelėse. Savivaldybė suteikė galimybę įsitraukti ir gyventojams, kurie savo iniciatyva galės įrengti papildomus želdinius ir gėlynus.
Savivaldybė teigia, kad esant galimybei poilsio zonos būtų įrengiamos toliau nuo transporto. Siūloma pagyvinti apleistas ar neišnaudotas kiemų vietas, prijungti jau esamus želdynus.
Vilniaus žaliojoje strategijoje numatoma spręsti ir medžių išsaugojimo problemą. Miesto plėtros ir tvarkybos užmojai – naujų pastatų statyba, gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas ar atnaujinimas – neretai atsiliepia ir želdynų būklei ar išlikimui, kadangi nukenčia medžiai. Todėl ypatingas dėmesys pradedamas skirti tiems seniems medžiams, kuriuos įmanoma išsaugoti.
Matydami miesto iniciatyvas, vis aktyviau į Vilniaus želdinimo projektus įsitraukia bendruomenės ir verslas. Kai kurie kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyrių ir nurodo norimą apželdinti vietą. Specialistams nustačius, ar ten nėra inžinerinių tinklų ir jie nėra planuojami, įvertinus, kad yra pakankami atstumai nuo daugiabučių namų ar gatvės, o kaimynai neprieštarauja iniciatorių planams, rengiama apželdinimo schema, o sodinimas įtraukiamas į pavasario ar rudens planus, priklausomai nuo paraiškos pateikimo laiko. Medžių rūšį ir jų dydį įprastai parenka savivaldybė – taip užtikrinama, kad tai bus pakankamo dydžio, tinkamą šaknų sistemą ir lają turintis sodinukas.
Atsižvelgiant į tradicinį Vilniaus apželdinimą bei rūpinantis parinkti kuo atsparesnius urbanizuotų teritorijų taršai želdinius, dažniausiai sodinamos mažalapės liepos, sidabriniai klevai, paprastieji uosiai, karpotieji beržai, švediniai šermukšniai, kalninės pušys, kalniniai serbentai, forsitijos, lanksvos, kauleniai, sedulos.
Žirmūnų bendruomeninės organizacijos ir seniūnaičiai, bendradarbiaudami su seniūnija, pasirengę ir toliau organizuoti savanoriškas konferencijas projektų svarstymui ir įgyvendinimui, o žirmūniečius skatina ir toliau reikšti savo poreikius.
Urbonistinis peizažas
Norisi verkti. Mano vaikų tėtis sodino šiuos ąžuolus, kai dar nebuvo jie gimę, dabar jiems greit bus 30 metų, o daug ąžuolų nėra. Kaip šitaip galima. Nežinau, kaip mūsų rajonui galėtumėte atlyginti žalą, ji nepataisoma. Būtinai atsodinkite daug medžių ir žydinčių krūmų. Taip pat ir kiemuose prie Žirmūnų 113 namo ir kitų, dar buvo tiesiamos šilumos trąsos ir iškirsti medžiai, suniokotas pieva, dar ir dabar yra nesutvarkyta prie Žirmūnų 111 namo ir ne atsodinti medžiai. Mes visi esame labai nuliūdę. Mūsų Vilnius iš žalio miesto, virsta suniokoti ir verkenciu.