Pernelyg ilgai užsitęsusi nemaloni įtempta emocinė būsena, kai aštriai juntamas vienišumas, pagal kenksmingumą sveikatai yra prilyginamas 15 cigarečių surūkymui per dieną. Toks teiginys nuskambėjo Lietuvos socialinių tyrimų centro surengtame 2018 m. gruodžio 7 d. seminare „Ar vienas reiškia vienišas?..“ Lietuvos Raudonojo kryžiaus atstovo Stasio Vaitonio perskaitytas pranešimas su atvira žinute jungtis prie savanorių buvo tarsi antrasis gelbėjimosi ratas tądien vienatvės kankinamiems vyresnio amžiaus asmenims.
LRK savanorystės plėtros vadovas supažindino, kaip senjorų savanorystė keičia pačių senjorų gyvenimą. Be svarbiausios naudos – pačių savanorių vienišumo problemos sprendimo, – senjorai organizuojamuose savanorystės mokymuose gauna ir daug pritaikomojo pobūdžio teorinių žinių: pirmosios medicinos pagalbos, psichologinio atsparumo (susidorojimas su lankomųjų frustracijomis, manipuliacijomis), teisinių. Taip pat buvo atskleista, kad LRK glaudžiai bendradarbiauja su socialinės paramos skyriais ir centrais, kurie ir talkina identifikuojant socialiai pažeidžiamus asmenis.
Pranešėjas, pabrėžęs teigiamus vyresnio amžiaus asmenų savanorystės aspektus, nenutylėjo, kad posovietinėse valstybėse požiūris į savanorystę yra kitoks nei Vakarų šalyse. Būtent vyresniajai kartai, gyvenusiai sovietinėje santvarkoje, savanorystė asocijuojasi pirmiausia su „priverstine“ veikla, kaip Gegužės 1-osios, Pergalės dienos paradai ir kitos parodomosios akcijos, kurios su savanoryste mažai ką bendro turėjo. Klausytojų iniciatyva savanorystės paslaugos buvo aptartos ir kiek netikėtu kampu – kaip namuose uždaryti asmenys jas priima, toleruoja ar vertina.
Diskusijos metu nenuneigta, kad asmenys net ir gero linkinčius nepažįstamus žmones labai nenoriai įsileidžia į savo privačią erdvę. Susirinkusieji socialiai pažeidžiamų asmenų nepatiklumą teisino neigiama šiandieninio gyvenimo patirtim ir teigė, kad blogų pavyzdžių aplinkui apstu.
Seminare dalyvavę VU darbuotojai pasidalino savo sėkmės receptu šioje srityje. Jie atskleidė, kad, pvz., apie 70-80 proc. jų buriamų savanorių priklauso lėtinėmis ligomis sergančiųjų asociacijoms. Dažnai šie asmenys kartu gydosi ligoninėse, susipažįsta, užmezga ilgalaikius bendravimo ryšius. Taip pat jie turi tradiciją vieni kitus lankyti ligai paūmėjus namuose. Pagalba, teikiama per pažįstamus asmenis namuose, esą paprastai priimama daug geranoriškiau ir patikliau.
Tarp dabar Raudonojo kryžiaus įgyvendinamų programų S. Vaitonis minėjo slaugos programą, šiltų apsilankymų programą bei senjorų klubus. Dabartinis savanorystės apmokymo modelis remiasi teritoriniu principu. Pasak lektoriaus, 2018 m. jis diegtas 8 miestuose, 2019 m. numatomi apmokymai dar 5 miestuose. Plečiantis programos geografijai įprasminti gyvenimo saulėlydį teikiant pagalbą kitiems atsiranda galimybė ir mažų miestų senjorams.
