Jei ne kasmetinė „Maisto banko“ rengiama iniciatyva rinkti maisto produktus skurdžiau gyvenantiems žmonėms, beveik kas penktas Lietuvos gyventojas negalėtų pasigirti, kad yra sočiai pavalgęs.
Savanorių darbas
Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenė, kaip „Maisto banko“ akcijos partnerė, prisideda prie akcijos jau ketvirtą kartą iš eilės. Šįkart bendruomenės narių maisto produktų surinkimo punktas įsikūrė Vilniaus Šiaurės miestelio „Maxima“ parduotuvėje.
Ten ateinančius apsipirkti žmones pasitiko „Maisto banko“ akcijos savanorės Ramutė ir Sandra. Jos – senjorės, kurios mano, jog svarbu padėti žmonėms, kurie skurdžiau gyvena.
Štai Ramutė pasakoja, kad aukoja ne tik kasmetinei „Maisto banko“ akcijai, bet ir slaugo garbaus amžiaus kaimyną, todėl savanoriavimas – jai artimas užsiėmimas.
„Gerą daryti visada gera. Visada reikia padėti, jeigu gali – tik tiek. Darai žmogui gera, todėl tas gėris visada sugrįžta“, – sako savanorė Ramutė.
Ramutei „Maisto banko“ akcija artima – ji prisimena įvykį iš praeitų metų, kuris ją sugraudina iki šiol.
„Senutė, pensininkė atnešė maišą produktų. Mes sakėme pasilikti sau, tačiau ji sakė, kad visada aukoja ir dalinasi su kitais. Niekada nepamiršiu tos močiutės gerų akių. Tai buvo tikrai jaudinanti akimirka“, – pasakoja savanorė.
Akcijoje žmones pasitinka ir trečius metus „Maisto banko“ akcijoje savanoriaujanti Sandra. Savanorė pasakoja, kad padėti kitiems jai įprasta.
„Jeigu gera širdis norisi padėti tam, kad jaučiasi silpniau arba blogiau gyvena. Svarbiausia, kad ir kiti žmonės prisidėtų“, – sako Sandra.
Žirmūnų bendruomenė stengiasi mažinti skurdą
„Pamatęs, kaip sunkiai verčiasi, galima sakyti, didžioji dauguma senjorų, Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenė nusprendė tapti „Maisto banko“ produktų rinkimo nepasiturintiems asmenims akcijų partneriu”, – pasakoja Šiaurės miestelio „Maisto banko“ akcijos partnerio Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas R. Samuilevičius.
Štai, pavyzdžiui, šildymas šiais metais Lietuvoje brangs 30 proc., tuo metu Vilniuje gali brangti iki 60 proc., neseniai pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Samuilevičius sako, kad neįsivaizduoja, kaip mažas pensijas gaunantys pensininkai gyvens žiemą, todėl „Maisto banko“ akcija jiems reiškia daug daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Nelabai įsivaizduoju, kaip senjoras gaunantis mažiau 400 ar net 300 eurų išgyvens šią žiemą. Pensijų indeksacija jau seniai atsilieka nuo prekių ir paslaugų brangimo. Taigi, tokios iniciatyvos kaip „Maisto banko“ akcija skurdžiai gyvenantiems asmenims įgauna labai didelę reikšmę”, – sako R. Samuilevičius.
Anot „Maisto banko“ akcijos partnerio Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininko, reikia sudaryti sąlygas ir paskatinti skurdžiau gyvenančius asmenis užsidirbti.
Šiuo tikslu Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenė įsteigė socialinio verslo įmonę (VšĮ „Patirties įdarbinimas“), kuri siūlo darbą asmenims nuo 50 metų ir pensininkams.
Apie tai „Mano Žirmūnai“ rašė straipsnyje „Vyresnio amžiaus žmonėms siūloma galimybė įsidarbinti“.
Kur keliauja paaukotas maistas?
Akcijos koordinatorius Remigijus Samuilevičius pasakoja, kad yra keli būdai, kaip surinkti maisto produktai yra panaudojami.
„Pirmiausia, galima paketais dalinti mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Kitas būdas toks, kai produktai keliauja į valgyklas ir ten yra sunaudojami maistui gaminti benamiams, nepasiturintiems“, – sako koordinatorius.
Surinkti produktai bus suvežti į Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės patalpas, kuriuose jie bus suskirstyti į dalinamus nepasitūrintiems asmenims paketus. Yra sudaromas tokių asmenų sąrašas ir sutartu laiku jiems išdalinami paketai.
Šiais metais aukoja mažiau
Šių metų akcijoje gyventojai paaukojo daugiau nei 216 tūkstančių ilgo galiojimo maisto produktų. Tai – mažesnis skaičius lyginant su praėjusiais metais.
Akcijos organizatoriai neslepia, kad žmonės mažiau aukojo dėl padidėjusių maisto produktų kainų, tačiau džiaugiasi žmonių dosnumu.
„Esame be galo dėkingi kiekvienam neabejingam ir pagalbos ranką ištiesusiam žmogui, o taip pat žemai lenkiame galvas prieš beveik penkis tūkstančius skirtingų miestų savanorių, kurie brangų savo savaitgalio laiką skyrė darbui „Maisto banko“ akcijoje“, – teigia akcijos vadovas Simonas Gurevičius.
Akcijai susitelkė savanoriai iš 69 skirtingų miestų ir miestelių, o „Maisto banko“ organizatoriai teigia, kad mažesniuose miestuose aukojama buvo dosniau.
Maisto produktų daugiau pririnko didieji Lietuvos miestai, bet didžiausia vieno paaukoto krepšelio vertė buvo Žiežmariuose, Pasvalyje, Druskininkuose, Kėdainiuose. Kaip ir kasmet, daugiausia buvo perkama makaronų, įvairių kruopų, cukraus ir aliejaus.
