76-erių Romutė Varkalienė tvirtina, kad jo geba valdyti šį neišvengiamą amžiaus tarpsnį. Jos receptas – judėjimas kasdien ir nuolat. Romutės rytas prasideda 5 val. mankšta. Jau 6:30 ji plaukimo baseine. Vėliau – socialinis darbas ir savanorystė. O tarp šių veiklų ištinka ir koncertų, pramogų, parodų, susitikimų, net pasimatymų (turi širdies draugą) pasimėgavimai bei džiaugsmai. Tokia kasdienybės rutina vėlgi savotiškai treniruoja – suplanuotas visų šių užsiėmimų vyksmas leidžia skirti save ir Žirmūnų, Šnipiškių bendruomenei, bei Pagyvenusių žmonių asociacijos valdyboms. Šioje organizacijoje ir vėl suspėja užkrėsti bendraamžius savo optimizmu, energija, entuziazmu. Jos gyvenimo moto – „Džiaukimės savo amžiaus pilnatve, daugiau šypsokimės ir … rūpesčiai nuslinks“.
Beje, dieną su pagreičiu jai garantuoja ir automobilio vairavimas.
- Prisipažinsiu, – sako Romutė, – negalėčiau ir savo globojamam Vaidui Bereniui tinkamai padėti, nes juk reikia jį į polikliniką nuvežti, ir produktais aprūpinti, ir kokius valdiškus reikalus savivaldybėje atlikti. O kur dar laiptinės kaimynės ir trečio aukšto Vlados Baranovskos poreikiai – moteriškė vieniša, nemobili, todėl Romutė jai pirmoji greitoji pagalba.
Paklausus, kaip ji tvarkosi su savo sveikata, R. Varkalienė pabrėžė, jog savo gyvybingumu ji tiesiog rūpinasi ir sistemingai užsiima.
- Aš vilnietė, žirmūnietė, nuo Nėries nesu niekada nutolusi, kaip ir nuo noro būti ištverminga, stipria ir nepriklausoma nuo ligų – pastebi Romutė.
Dar vaikystėje patyrusi įžvalgaus trenerio dėmesį ji savo prigimtinį silpną kūną tiesiog sukūrė, didindama apkrovas, taikydama vandens procedūras, grūdindamasi sveikuolių stovyklose. Ir štai šiandien ji yra akivaizdus rezultatas savo ištvermės ir pajėgumų. Būtent judėjimas ir jį lydinti pozityvi nuotaika leido jai atlaikyti bene didžiausią iššūkį jos gyvenime – vyro slaugymą, trukusį net 6-erius metus.
Beje, Romutei nebelieka laiko tik vienam dalykui – bėdavojimui dėl ko nors. Kai ištinka liūdesys – ji prisimena, jog jos nuotaiką praskraidina nors vienas gėlės žiedas, nes ji, chemikė, yra dirbusi ir floriste. Jei norisi išsisakyti – padeda geriausia draugė Zita Midverienė. Na, o šiaip Romutė – svajoklė ir kelionių mėgėja.
- Ne be gerų ir dosnių bičiulių ir draugų paramos ar sėkmingai susiklosčiusių sėkmingų aplinkybių teko nukeliauti ir į Floridą, Turkijos kurortus, Jungtinius Arabų Emyratus, Švediją, prisimena Romutė.
Užsienyje įgytos patirtys, sutikti žmonės davė impulsą ir mokytis. Visą gyvenimą stengtis žengti su naujovėmis. Būtent todėl ji – įvairių kursų klausytoja, protmūšių dalyvė, nes jai taip įdomu išreikšti save ir pajusti gyvenimo prasmę. Kaip tai skatino daryti jos mylima mokytoja a.a. Elena Širinskienė.
Na ir patarimas „sofos lygos dalyviams“ kad ir šiandien – imkite ir išbandykite tai, ko dar niekada nesate darę. Tinka – tai, ką nuolat darote, padarykite kitaip. Nebūkite kategoriški kaimynams ar sutiktiems, o į sutuoktinį ar seną draugą žvelkite lyg jį matytumėte pirmą ir paskutinį kartą. Pagaliau vis dažniau savęs paklauskite – ką aš šiandien sužinojau.
Žirmūnų ir Šnipiškių senoliai yra suvokę, jog sulaukti senatvės – jau pasiekimas! Išties, kai jums sueina 70 – maždaug ¾ bendraamžių tebėra gyvi. Iki 80-ojo gimtadienio jų beliks tik pusė, o vėliau dar mažiau… Tad bendruomenės senoliai aktyvuojasi, paneigdami visuomenės nuostatą, jog seni žmonės esą pažeidžiami, užsisklendę, ir vieniši. Norėdami pasiekti sėkmingo senėjimo idėją jie tiesiog tenkina senuosius savo poreikius: tausoja artimus santykius, išlaiko gebėjimus ir kompetencijas, nestabdo poreikių ir troškimų, neišsigąsta iššūkių, nes įteigia sau, kad gyvenimas niekada nesustoja.
Tiesa, sporto entuziastų vaikščiojimo mėgėjų esama ne tik Žirmūnų-Šnipiškių bendruomenėje – judėjimui grupėmis (kooperuojamasi) su Antakalnio, Naujininkų, Baltupių bei Vilkpėdės žmonėmis, o štai šokių mėgėjai save išreiškia dalyvaudami savaitgaliais organizuojamose popietėse Žirmūnų seniūnijoje „Ainių“ tautinių šokių kolektyve. Išties, gražu buvo matyti, kaip paskutinę vasario dieną žilagalviai smagiai sukosi valso ar tango ritmu VESK salėje, kaip smagiai glėbesčiavosi senokai vienas kitą ant parketo išvydę bičiuliai. Gerai, kad jie taip buriasi į bendruomenę ir mokosi oriai švęsti savo gyvenimus, savo norus ir lūkesčius, nepaisant amžėjančių negalių.
Svarbu, kad jie visi čia atėję yra supratę, jog nėra geresnio laiko už dabartį, kai sprendžiate patys kuo užsiimsite, kai esate užsitarnavę teisę daryti tai ir taip, kaip norite, ir tada, kai patogu.
Sportuoja ir senoliai ir vaikaičiai
Pasak „Rūtos“ darželio pedagogės Rasos Žiemienės graži tradicija štai jau 15 metų Žirmūnų-Šnipiškių bendruomenėje yra „futboliuko“ šventės varžybos, kuriose noriai dalyvauja ištisos šeimos, trijų kartų žmonės: vieni semiasi įgūdžių, kaip valdyti kamuolį, kiti išbando savo lankstumą, vikrumą, treti palaiko žaidžiančius. Sirgaliai vėlgi būna ir pasiruošę ir pasipuošę. Daug emocijų sukelia edukacinės viktorinos, šmaikštūs moliūgų turnyrai, ekologinės užduotys. Anot bendruomenės valdybos narės Aurelijos Bakutienės spalvingas ir nuotaikingas sporto dienas VESK aikštyne organizuoja „Pasakos“ darželis (direktorė Ugnė Kriščiūnienė). Tokiuose renginiuose dažnas svečias ir seniūnas Romas Kalcas ir seniūnaitės Dovilė Tomkutė bei Ilma Čepaitienė, ir verslo mokyklos mokiniai, ir Žirmūnuose į sostinės tarybą rinkta Neringa Laurinavičiūtė, ir mamos su vaikučiais. Visiems gera matyti nugalėtojus, parodžiusius savo ištvermę bei gebėjimus.
