„Ar vienas reiškia vienišas? Mokslo ir praktikos indėlis sprendžiant vyresnio amžiaus žmonių iššūkius“ – taip pavadintame seminare Lietuvos socialinių tyrimų centras pristatė savo vykdyto projekto „Vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės: tendencijos, profiliai ir iššūkiai kartų integracijai“ rezultatus. Lietuvos mokslo tarybos finansuotame tyrime projekto vykdytojos, anot jų pačių, pakvietė pasikalbėti „apie mažai tyrinėtą specifinę Lietuvos gyventojų socialinę demografinę grupę, vyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties objektyvias ir subjektyvias charakteristikas.“
Emociškai sunkūs interviu
Tenka pripažinti, kad mokslininkės buvo itin kuklios teigdamos „mažai tyrinėtą“– išties daugeliu atvejų jos žengė Lietuvoje išvis nepramintu keliu. Pvz., pirmąkart taikė mišrų tyrimo būdą: jungė statistinių duomenų analizę, empirinius duomenis ir praktinių interviu su vyresnio amžiaus vienišais žmonėmis ir su jais dirbančių ekspertų praktikų išvadas. Todėl jų pateiktas rezultatas išties yra ir įkvepiantis veikti, ir šokiruojantis. Tai – ne tik realus dabartinės padėties atspindys, iš esmės didžia dalimi rodantis visuomenės abejingumą, esminių sprendimų atidėliojimą netekusiems socialinės galios asmenims, institucijų formalų, su daugybe išlygų požiūrį ir veikimą, bet ir aliarmo signalas imtis neatidėliotinų veiksmų padėčiai keisti.
Projekte keltas tikslas ištirti 60+ grupės asmenų, gyvenančių po vieną, demografinės grupės pokyčius ir nustatyti jų socialinės įtraukties-atskirties charakteristikas bei prisidėti prie saugios ir įtraukios visuomenės stiprinimo Lietuvoje. Tarp svarbiausių uždavinių išskirtini: vyresnio amžiaus žmonių įtraukties-atskirties patirties įtraukimas, iššūkių, su kuriais susiduria atitinkamos su 60+ asmenimis dirbančios organizacijos, identifikavimas ir atitinkamų rekomendacijų joms pateikimas.
Žinia, moksliniuose tyrimuose nėra vietos emocijoms, tai – skaičių ir abstraktokų žodinių formuluočių erdvė. Tačiau skaičiai gali būti iškalbingesni už žodžius. Kokį psichologinį krūvį tądien perteikė projekto vykdytojų diagramomis pateikti kai kurie apibendrinimai, geriausiai išreiškė viena seminaro dalyvė, prisipažindama, kad buvo pranešimų akimirkų, kai teiginiai sunkiai beleido tvardyti ašaras. Atvirumas už atvirumą: mokslininkės prisipažino, kad viena iš jų komandos narių po praktinių interviu su vyresnio amžiaus (60+) po vieną namų ūkyje gyvenančiais asmenimis patiria psichologinių sunkumų. Kitaip tariant, jai pačiai prireikė specialistų pagalbos. Tad svarstytina, jog panašaus pobūdžio interviu ateityje reikia iš anksto ruošti ne tik senjorus, kuriems nelengva atsiverti pašaliniam žmogui, bet ir tyrėjus bei pasitelkti abiem atvejais atitinkamų sričių specialistus.
dr. Sarmitė Mikulionienė
Gyventojų senėjimo tendencijos Lietuvoje
Atkreiptas dėmesys, kad vieno asmens namų ūkiuose gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų proporcija Lietuvoje sparčiai didėja. Vienų gyvenančių 60 metų ir vyresnių asmenų dalis padidėjo nuo 23,1 proc. 1989 m. iki 30,4 proc. 2011 m. Tarp vyriausiųjų Lietuvos gyventojų (85 metų ir vyresnių) dalis yra dar didesnė ir didėjo dar sparčiau: nuo 25,8 proc. 1989 m. iki 39,5 proc. 2011 m. Europos Sąjungos mastu tai vieni aukščiausių rodiklių. Pasak mokslininkių, demografinės tendencijos lemia, kad po vieną gyvenančių asmenų šalyje dar daugės, dėl žemo gimstamumo jie turės siauresnius giminių tinklus. Prognozuojama, kad ilgainiui tai gali lemti socialiai pažeidžiamos visuomenės dalies didėjimą ir socialinės paramos poreikio augimą.
Užsienio mokslininkai, kaip teigiama, tyrimuose atskiria gyvenimo po vieną, vienišumo ir viengungystės fenomenus. Lietuvoje esą analogiškų tyrimų, orientuotų į vienų gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių iššūkius tenkinant saugumo, bendravimo, artumo ir kitus socialinius poreikius , yra mažai. Todėl neaišku, ar užsienio autorių įžvalgos yra svarbios mūsų šalyje. Tačiau didėjant šiai socialiniai grupei socialinės atskirties ir izoliacijos veiksnių pažinimo poreikis tik didės, daro išvadą projekto vykdytojos.
dr. Gražina Rapolienė
Remiantis 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, tarp vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje (60+) santykis tarp vyrų ir moterų yra 1:2. Labai panašus santykis tarp kaimo ir miesto gyventojų. 4 iš 10 aptariamos demografinės grupės asmenų gyvena po vieną. Iš 10 gyvenančių po vieną senjorų 8 yra moterys. Iš 10 gyvenančių po vieną 6-7 yra našlė arba našlys. Tačiau daugiausia vyresnio amžiaus vyrų yra vedę, o moterų – našlės. Daugiau moterų nei vyrų yra sulaukusios paties vyriausio amžiaus. Beje, moterys, gyvenančios vienos, yra vyresnės už kitas. Taip pat nustatyta, kad jei vyresniame amžiuje nori gyventi ne viena, turi per gyvenimą pagimdyti mažiausiai 4 vaikus. 1,2 ar 3 gimę vaikai tokią tikimybę garantuoja panašiai ir palyginti mažu procentu.
Taip pat pastebėta, kad reikšmingai daugiau moterų turi specialųjį vidurinį ir pradinį išsilavinimą ir reikšmingai daugiau vyrų yra baigę universitetą (institutą, akademiją ir pan.), įgiję vidurinį bei pagrindinį išsilavinimą.
Mokslininkės išskyrė tris aiškias tendencijas: didėja vyresnių gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje, auga pačių vyriausių gyventojų dalis, auga gyvenančių po vieną vyresnių gyventojų dalis.
dr. Natalija Valavičienė
Senėjimo tendencijų palyginimas Lietuvoje ir Europoje
Lietuvos ir ir Europos Sąjungos 65 m. ir vyresnių gyventojų dalies kaita Europos Sąjungoje ir Lietuvoje pasižymi tomis pačiomis tendencijomis, tik Lietuvoje pastaruoju metu yra dar intensyvesnė. Štai Europos Sąjungoje 1974 m. gyventojų 65+ dalis sudarė 11,9 proc., Lietuvoje – 11 proc. 2017 m. ES jų buvo 18,7 proc., Lietuvoje – 19,3 proc.
2017 m. tarp 5 demografiškai vyriausių ES šalių buvo Italija, Graikija, Vokietija, Portugalija ir Suomija. Čia didesnę nei penktadalis dalį (20,9 – 22,3 proc.) populiacijos sudaro 65 m. ir vyresni asmenys. Šiuo požiūriu jauniausiomis ES šalimis laikytinos Airija, Liuksemburgas, Slovakija, Kipras, Lenkija – kur 65+ gyventojai sudarė 13,5-16,5 proc.
Daugiausia gyvena po vieną (65+) Danijoje – 38,6 proc. gyventojų, ne ką daug atsilieka estai – 38,3 proc. Lietuvoje vienas namų ūkį veda kas trečias šios amžiaus grupės gyventojas (33,1 proc.). Tarp gyventojų per 85 m. gyvenančių po vieną absoliuti lyderė yra Norvegija, o Lietuvoje taip gyvena beveik kas dešimtas asmuo (9,4 proc.).
Tarp 65+ gyventojų, kuriems gresia skurdas, tyrimas ES atskleidė, kad blogiausia padėtis yra Bulgarijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje. Skurdas mūsų šalyje į akis žvelgia kas trečiam senjorui.
Socialinis ir emocinis vienišumas
Ar vienas yra tolygu vienišas, kėlė klausimą seminaro organizatorės ir darė išvadą, kad atsakymas nevienareikšmis. Lietuva trijų balų sistemoje pagal emocinį ir socialinį vienišumą ES yra vidutiniokė – atitinkamai 0,63 ir 1,24 balo. Prelegentės atkreipė dėmesį, kad pokomunistinėse šalyse senjorams ypač aktualus socialinis lygmuo, o jame svarbiausias finansinis dėmuo. Anot mokslininkių, negalima tiesiogiai teigti, tačiau darytina prielaida, kad gyvenimo patirtys lemia galios suvokimo apibrėžtį. Pokomunistinėse šalyse išgyventos sanklodų griūtys ir su tuo susiję finansinių išteklių praradimai lemia, kad žmogus savo stiprybę pirmiausia vertina pagal finansinę galią, o šioji su darbo praradimu labai susilpnėja.
27 pusiau struktūruoti interviu su vienais gyvenančiais vyresnio amžiaus asmenimis taip pat atskleidė, kad Lietuvos senjorai savo savarankiškumą tiesiogiai sieja su sveikata ir dažnai ją vertina kaip ribotą. Atliktas tyrimas parodė, kad asmenys per 60 m. vidutiniškai kas antras trečias negali pritarti teiginiui, kad turi į ką kreiptis ištikus bėdai, taip pat – kad turi žmonių, kuriais gali visiškai pasikliauti ir kuriems jaučiasi pakankamai artimi. Beje, kas ketverius metus kreivė, atspindinti tris minėtus teiginius, kyla vis aukštyn. Tad sulaukus 80 ir daugiau metų jau tik apie 42 proc. senjorų begali teigti, kad turi kuo visiškai pasikliauti bei yra asmenų, kuriems jaučiasi artimas. Beje, didmiesčiuose gyvena daugiausia socialiai vienišų žmonių ir su vyresniu amžiumi ši tendencija vis stiprėja. Sąlyginai geriausia padėtis yra kaime ir namų ūkiuose, kuriuose gyvena daugiau negu vienas asmuo.
Pereinant prie emocinio vienišumo temos tenka pastebėti, kad vienišumo pikas vidutiniškai juntamas 70-74 gyvenimo metais. „Paprastai jaučiuosi atstumtas, nepritampantis“, teigė maždaug 23 proc., „mane yra apėmęs visiškas tuštumos jausmas“, pareiškė 40 proc. (beje, šį teiginį kaip teisingą pripažino dar didesnis procentas 80+ amžiaus apklaustųjų – apie 42 proc.), „man trūksta žmonių artumo“, guodėsi apie 47 proc. apklaustųjų. Pagal gyvenamąją vietą emocinę vienatvę labiausiai junta miestų gyventojai, o mažiausiai – didmiesčių, taip pat tai ženkliai didesnė grėsmė asmenims, gyvenantiems po vieną, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Pranešimus, perskaitytus Vilniaus m. savivaldybės centrinėje bibliotekoje surengtame seminare, parengė Lietuvos socialinių tyrimų centro projekto vadovė dr. Sarmitė Mikulionienė, dr. Natalija Valavičienė, dr. Gražina Rapolienė.
Lietuvos socialinių tyrimų centro pasiūlymai
Tądien mokslininkės pateikė tokias rekomendacijas: padidinti amžiaus patirties vertę, mokyti visuomenę toleruoti skirtumus, puoselėti senjorų hobius, ryšius su kaimynais ( o tai, pripažino mokslininkės, šiuo metu gana apleista), solidarumą tarp kartų, taip pat stiprinti socialinį aktyvumą, pvz., savanorystę. „Iš kito galo“ tai skambėjo taip: mažinti senatvės stigmą, diskriminaciją pagal amžių, naikinti kliūtis dalyvauti socialiniame gyvenime.
Beje, į pavadinimą iškeltą klausimą tądien atsakymo taip ir neišgirdome. Pagal pateiktus duomenis galima daryti prielaidą, kad po vieną gyvenantys senjorai daug dažniau yra socialiai ir emociškai vieniši nei ne vieniši. Tačiau, be objektyvių veiksnių, įtakojančių tokią padėtį, yra ir subjektyvių dalykų. Pastaruosius įtakoti gali pats asmuo, bet tik tuo atveju jeigu jis yra pakankamai savarankiškas ir stiprus. Kitais atvejais, be pagalbos iš šalies, žmogus iš vienatvės ir izoliacijos liūno pats neišbris.
