Į susitikimus su žolininke ir Sveikatos žinių centro steigėja Giedre Radzevičiūte Žirmūnų bendruomenės centras senjorus kvietė net tris lapkričio penktadienius iš eilės. Padedami patyrusios vaistažolių žinovės klausytojai susidėliojo namų vaistinėlės turinį, mokėsi augalėlių pagalba apsiginti nuo depresijos, skrandžio skausmų ir kitokių rimtesnių bėdų, sklaidė arbatų ruošimo mitus ir diskutavo. Į senjorų užrašų knygeles gulė sveikatinimo specialistės atrasti ar per laiką primiršti gydomųjų žolelių receptai, patarimai ir pastebėjimai. Lapkričio slogutį auditorija blaškė vaišindamasi žolininkės plikytomis arbatomis, iš jos dovanotų vaistažolių patys komponavosi lauknešėlius namo. Čia pat, vietoje buvo galima įsigyti ir pačios žolininkės užaugintų ar surinktų vaistažolių.
Liepų žiedai iš dangaus
Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį“, – tokia medicinos tėvo Avicenos citata pirmąjį susitikimą su klausytojais pradėjo G. Radzevičiūtė. Prieš 7-erius metus, kaip pati sako, ėmusis dėlioti veiklas, šiandien ji iš senelių paveldėtame Aukštaitijos viensėdyje „randa“ bendrą kalbą jau su 87 augalais: vaistažoles renka, augina ir kuria sveikatinimo mišinius. Jungia farmacijos žinias su tradicija, intuicinėmis galiomis, eksperimentuoja ir šiam užsiėmimui skiria kiekvieną laisvą nuo tiesioginio darbo minutę.
Jaunosios žolininkų generacijos atstove save vadinanti moteris čia pat paaiškina ir pagrindinį skirtumą nuo senosios žiniuonių kartos. Anot jos, dabartiniai žolininkai ne tokie uždari. Štai ir ji informacija keičiasi su Prancūzijos, JAV, Vokietijos ir kt. šalių sveikatinimo specialistais, vyksta į tarptautinius seminarus. Kalbų mokėjimas ir šiuolaikiniai technologiniai sprendimai atvėrė prieigą prie pasaulinės rašto kalba įamžintos patirties. Tobulėti skatina ir klientai, radijo, kur lektorė dažnai pasisako, klausytojai.
Atskiro paminėjimo nusipelno ir 10 tūkst. kvadratinių metrų ūkis, kuriame šeimininkauja žiniuonė. Jis nuo intensyvaus eismo kelių nutolęs ne tik per didesnį atstumą nei privalu pagal taisykles, bet ir įsisupęs į tokį natūralų, civilizacijos tarsi aplenktą gamtos rūbą, kad merkiant lietui tampa pasiekiamas tik pėsčiomis. „Palieku automobilį už kelių kilometrų ir savom kojom atminu“,- šypsosi pranešėja.
Kartais žmonės stebisi, kad 30 g liepų žiedų – toks nepigus malonumas, komentuoja lektorė, bet vargu ar susimąsto, kiek laiko ir pastangų prireikia šiai lengvutei žaliavai surinkti. Pasirodo, G. Radzevičiūtės liepžiedžiai į žmonių arbatos puodelius sukrenta… tiesiai iš dangaus. „Žolininkams pravartu mokėti ir skraidyti“,- šmaikštauja moteris. Ir paaiškina: jos liepoms – 130 metų, jos išlakios, aukštos (apie 28 m – aut. pastaba), tad kasmetiniam derliui surinkti tenka samdytis keltuvą. Bet už tai, koks žiedų kvapnumas ir skonis, atrodo iš jų medus laša… Kadangi šiemet labai trūko lietaus, liepų žiedai buvo ypač lengvi, tad ir pastangų juos suskinti prireikė dar daugiau, pasiguodė lektorė.
Namų vaistinėlė
Kalbai pasisukus apie liepžiedžius, nuo jų G. Radzevičiūtė ir pradeda vaistingųjų augalų klasifikaciją. Šioms kvėpavimą lengvinančioms žolelėms į kompaniją karščiuojant ar peršalus gamtos lobių magė pakviečia čiobrelį, šeivamedį, aviečių lapus ir kt., kurie, be kovos su aukšta temperatūra, dar atlieka ir kosulio slopinimo misiją.
O štai šalia vienas kito išdėliojus čiobrelį ir raudonėlį – jie tampa broliais tvarkant kvėpavimo takų darbą. Tiesa, kiekvienas dar turi ir po kitą „kuruojamą“ sritį. Beje, su daugeliu tądien minėtų augalų buvo taip – juos gali ir tam, ir tam, ir dar kitam naudoti ir būtinai pagelbės. Gamtos dovanos dažnai universalios.
Atskiro aptarimo tądien nusipelnė melisa, mėta ir katžolė. Na, ir kas, kad pastarosios nesutiksime gamtoje, žmonėms ji taip patinka, kad išvedė net 150 rūšių. Visi šie aromatiniai augalai universalūs: naudotini ir kaip švelniai raminanti, nuotaiką kelianti vaistinė priemonė, bet ne ką rečiau pasitelkiama kaip puikaus aromato, gaivinanti arbata. Kaip sakoma, ir maistas, ir vaistas.
Kiekvieną geru žodžiu pamaloninant, komplimentą pasakant, buvo surūšiuoti virškinamąjį traktą tausojantys, moteriškas ir vyriškas ligas, širdį gydantys, smegenų veiklą gerinantys ir kt. augalai.
Išskirtinai pagarbinta vaistinė ramunėlė – geroji draugiška bitelė, kaip ją vadino žiniuonė. Dar į mūsų namų vaistinėlės būtinąsias atsargas siūlyta įtraukti Raudonojoje knygoje įrašytą šlamutį, taip pat gaurometį, dobilus. Savo vietą rado pelynas ir dar keli kartėsiai, įspėjant, kad juos vartoti reikėtų tik retkarčiais ir kaskart ne ilgiau kaip 4 dienas ar savaitę.
Pakalbėjus apie būtiniausias, visada po ranka pageidautinas vaistažolių atsargas, stabtelėta ir prie solidesnės „amunicijos“. Iš šios grupės žiniuonė pirmiausia pasirinko išskirti jonažolę ir medetką. Ilgėliau geriant šias arbatas ar jų mišinius esą galima tikėtis rimto teigiamo poveikio. Juk jonažolę liaudis vadina gyduole nuo 100 ligų. O štai medetkose rastas vadinamasis „laimės hormonas“ gali bent retkarčiais atstoti melatonino preparatą, kurį pastaruoju metu vis didesniais kiekiais vartoja intensyviai dirbantys ir nuolat stresą patiriantys verslininkai.
Tačiau čia pat žolininkė įspėja ir apie tykančius pavojus. Anot jos, pernelyg ilgai ir daug pagėrus medetkų, kyla pavojus sutrikdyti tulžies pūslės darbą ar net akmenligę įsivaryti. Visur reikalingas saikas, kiekvienoje paskaitoje nepamirš pakartoti G. Radzevičiūtė.
Ir nors žiniuonė drąsino, kad dviem pirštais apimamas, gerai žinomų verdančiu vandeniu užplikytų bei apie 20-30 min. palaikytų vaistažolių žiupsnelis rimtos bėdos neturėtų prišaukti, bet atida kiekvienai į eterį paleidžiamai frazei tarsi kalbėjo ir ką kita: vaistažolių rinkimas, saugojimas ir vartojimas – ištisas mokslas ir menas, reikalaujantys ir tam tikro budrumo.
Žolynai, pasiilgusiems ramybės
Gyvename amžiuje, kuriam, be kitų pavadinimų, galime drąsiai taikyti ir amžino streso vardą. Todėl neatsitiktinai G. Radzevičiūtė ištisą paskaitą skyrė „kovai“ su neurologinėmis bėdomis, kurios vis atkakliau kabinasi į mūsų kūną. Kas yra stresas, gerai žinome iš nepageidaujamos būsenos, o kas mums yra ramybė, klausinėjo lektorė. Išgirdusi atsakymus, supažindino ir su garsaus sveiko gyvenimo būdo šalininko Polio Brego pozicija. Pvz., jam, užkietėjusiam badautojui, protingas pasninkas taip pat atrodė tinkama nervingumą slopinanti priemonė. Esą žmogus mažiau valgo, turi mažiau energijos pykti ir „draskytis“.
Kadangi bene pusei Lietuvos pensininkų neprivalgymas yra pernelyg įprasta „terapinė“ priemonė, tądien daugelis buvo linkę susitelkti į natūralesnę, iš gamtos ateinančią pagalbą. Žolininkė išskyrė du vaistažolių tipus: raminamojo pobūdžio, arba įtampą nuimančius, ir nervų sistemą stiprinančius bei pateikė ilgą sąrašą mažųjų draugų.
Štai raudonėlis, pasirodo, pasižymi stipresnėmis raminimo nei gydymo peršalus savybėmis. Padeda nuo migrenos, kaip ir mėta, melisa. Dėl savo malonaus skonio šių augalų arbatas mėgsta daugelis.
Sukatžolė vadintina vienu iš stipriausių nervų sistemai poveikį darančių augalų. Žolė kaip ingredientas įeina į daugelio mišinių, kovojančių su stresu, sudėtį. Žolininkė augalą įtraukė į savo komponuojamą „Gražių sapnų“ mišinio puokštę. Augalas, pasirodo, atpalaiduoja tam tikras raumenų grupes ir taip pagerina savijautą. Žolė mėgsta drėgnas, buvusių sodybų ir net sąšlavynų vietas. Viena atskirai tinka skrandžio bėdoms užpuolus, gelbsti gimdos spazmams suėmus, širdies ritmui sutrikus, vyrams nuima įtampą. Apskritai apie šią kartoko skonio, „besibadančių“ žolių arbatą ir jos teigiamą poveikį žolininkė galėjo bene visą paskaitą kalbėti. Tiesa, ja piktnaudžiauti nepatarė. Priskirtina prie nuodingų augalų, bet ne todėl, kad pati yra „blogiukė“ iš prigimties. Jos sudėtis pasikeičia, jeigu plikoma per ilgai.
Dėl nuodingumo tas pat pasakytina ir apie geltonojo bartkūno žolę – per ilgai laikyta drėgmėj gali tapti nuodinga. Bet itin paveiki, kai kalbame apie nusilpimą po ilgų ligų, nervų sistemai nusilpus, pajėgi įveikti gimdos kaklelio eroziją. Karti ir bitkrėslės arbata, kuri naikina kirminus, lėtina širdies darbą, gelbsti nuo permušimų. Dar vienas kartėsis – puplaiškis – tinka sergant gastritais, stiprina CNS ir įeina į daugelio mišinių sudėtį. Sergantiems onkologinėmis ligomis rekomenduojama gerti ežiuolę, ypač karčią arbatą. Be priešvėžinio poveikio, vaistažolei priskiriamos imunitetą stiprinančios, antibakterinės savybės.
Net kelių dienų kūdikiams pribuvėjos esą duoda paprastojo perluočio arbatos, kuri padeda nuo išgąsčio, stiprina nervus, yra mikčių draugė. Pasak pranešėjos, perluotis – primirštas augalas, ir be reikalo, pats laikas jį reabilituoti.
Pagerbtas valerijonas. Tai augalas, be kurio savo namų vaistinėlės nė neįsivaizduojame. G. Radzevičiūtė pasisakė už laukų valerijoną. Jo šaknys yra gerokai paveikesnės. Į svaiginamojo pobūdžio augalų kompaniją lektorė priskyrė ir apynį. Žiedų derliaus sulaukiama ne kasmet, tad belieka džiaugtis, kad savo galią augalas saugo ilgiau nei metus.
Kaip tinkamas nervams raminti lygiom proporcijomis rekomenduotas sukatžolės ir raktažolės mišinys. O dar efektyvesnis esą nuolat suirzusiems, dirgliems asmenims mišinys iš apynių, rūtų žiedų, šalavijo, raudonėlio, sukatžolės, raktažolės. Pusiaujo skausmus, bendrą silpnumą įveikti padės raudonosios gudobelės uogų, pipirmėtės su medum mišinys.
Odės nusipelno ir gudobelė viena, ne kompanijoje. Tinka žiedai ir uogos. Stiprina imunitetą, širdį, centrinę nervų sistemą.
Šiuo metu „ant bangos“, tačiau iš tiesų ir labai veiksmingas gaurometis, geriau žinomas rusišku pavadinimu Ivan čaj. Stabdo vėžinių ląstelių atsiradimą, gydo skrandžio opas, yra pagalba vyrams, kraujagyslėms, bronchitų atveju, burnos, gerklės, šlapimo, kasos bėdų turintiems. Augalas nėra stiprus, todėl padeda tik per ilgą laiką. Tai gero skonio arbata. Panašiai, bet daug stipriau veikia šalavijas. Pastarajam priskiriamos antibakterinės savybės – tinka paradantozės atveju, gerklei skalauti, taip pat vaistažolė „atsakinga“ už raminamąjį poveikį.
Jazminų žiedų arbata padeda užmigti, raudonasis dobilas taip pat veikia raminamai, bet yra naudingas ir kitkam: valo galvos kraujagysles, veikia priešuždegimiškai, tvarko skydliaukės veiklą, gelbsti menopauzės laikotarpiu, užklupus nerimui, jaučiant baimę be priežasties ir kt. Raminamąjį poveikį turi ir juodieji serbentai, vaistinė levanda, kmynai. Pastarieji dar padeda virškinimui.
Užklupus veido, galvos, kojų neurologiniams sutrikimams, artritui žiniuonė rekomendavo tris kartus per dieną vartoti stikline verdančio vandens užplikytą valgomąjį šaukštą smulkintų bazilikų lapelių.
Tad, kaip sakoma, yra nuodas (neurologinės ligos), yra ir priešnuodis – šalia mūsų augantys žolynėliai, bet kaip juos atpažinti, kurį kada skinti ir prie kurios skaudamos vietos „dėti“, tai vėl atskira tema. Ir čia labai pravertė žiniuonės patirtis.
