Lapkričio 17-ąją sueigos diena paskelbę antakalniečiai iš anksto apsisprendė, kad vieni nesilinksmins. Pamojo kaimynams, gyvenantiems kitame Neries krante, o šie nė nemanė brangintis. Žirmūniečiai solidžiu bendruomenininkų būriu atvyko, lopšelio-darželio „Rūta“ ir Tuskulėnų gimnazijos jaunuosius talentus bei dainingas Žirmūnų senjores kartu pavadino. Gaudė Antakalnio seniūnijos A. Smetonos salė nuo svečių ir šeimininkų dainų bei muzikos, mėgavosi klausytojai jaunųjų aktorių meistriškumu. Draugėn savo gebėjimus ir išmonę sunešę, pasižmonėję, visokių mįslių minę, vėliau susėdo kaimynai prie stalo, gėrybėmis nukrauto, pabendrauti. Užteko kalbos iki vėlyvos popietės. Dalinamės kaimynystės popietės „Kuriame ir džiaugiamės kartu“ įsimintinais blyksniais.
Tądien bičiuliams susitikti iš tiesų buvo net dvi progos. Žirmūnietis fotografas A. Bakutis Antakalnio seniūnijoje atidarė nuotraukų parodą „Antakalniečiai“. Save fotografijose atpažinę kaimynai stebėjosi, kokie jie bičiulio akimis gražūs ir laimingi.
Meno saviveiklininkų paradui dirigavo patyrusi antakalniškės Gražinos Berkelienės ranka, tad viskas vyko kaip sviestu patepta. Mažieji „rūtukai“ pašoko ir padainavo, Tuskulėnų gimnazijos teatro studijos aktoriai meno kalba paskleidė žinią apie meilės ir rūpesčio galią (meno vadovė Rasa Varnė). Šeimininkai virkdė armoniką, pūtė dūdą, mušė būgną, savo talentus demonstravo Antakalnio gimnazijos „Stereo“ studijos (vadovas Rolandas Kostiukas) dalyviai: dainavo ir grojo Laura, Gabrielė, Laurynas, Estera. Žirmūnų skyriaus „Bočiai“ vokalinio ansamblio (vadovė Sonata Tamašauskaitė Petkienė), „Neris“ dalyvės linksmino susirinkusiuosius naujomis ir seniai pamėgtomis dainomis. Vėliau estafetę perėmė Antakalnio bendruomenės mišrus choras „Šilas“ (meno vadovas ir dirigentas Rimantas Vaidinys), vokalinis-instrumentinis ansamblis „Šilo aidai“ (koncertmeisteris ir meno vadovas Petras Kostiukas).
Sueigos iniciatorius Antakalnio seniūnas Algimantas Vaitkus pasakė šventinę kalbą. Žirmūniečių bendruomenių vardu kairiojo Neries kranto kaimynams sėkmės linkėjo vienas iš pirmininkų Martynas Demšė. Saviveiklinius pasirodymus retkarčiais pertraukdavo varžytuvės. Kaimynai pasitikrino žinias apie seniūnijų gyventojų skaičių, teritorijų dydį, „pasikartojo“ Antakalnio ir Žirmūnų gatvių ilgį, skaičiavo juos jungiančius tiltus, iš atminties „matavo“ jų ilgį.
Kai visos dainos buvo išdainuotos ir visi galvosūkiai išspręsti, svečiai ir šeimininkai patraukė į kitą erdvę. Iš širdies pasilinksminus jau visai norėjosi ir ko nors užkrimsti. Kad lietuviškas skilandis smagiau į skrandį nugurgėtų, kad kavos ar arbatos puodelis ne tik pilvą, bet ir širdį sušildytų, šeimininkai vėl užkūrė armoniką. Kojos pačios ėmė kilnotis. Tądien kaimynai drauge ne vieną polkutę sutrypė, valso žingsniu pasisuko.
Gražiausias šventės akimirkas tądien tradiciškai fiksavo žirmūnietis fotometraštininkas Albertas Bakutis.
