Išsirinkome naują Seimo narę, pasikeitė ir bendravimo su rinkėjais stilius. Į Vilniaus centrinę biblioteką gruodžio pradžioje sukvietusi žirmūniečius, Paulė Kuzmickienė atėjo kartu su vicemeru Valdu Benkunsku ir nedaugžodžiaudama paragino gyventojus kloti jiems savo rūpesčius. O dauguma jų įsisenėję: netenkinanti želdinių politika, prastas atliekų tvarkymas, automobilių statymo vietų trūkumas. Taip pat prieš gyventojų valią dygstantys taršūs objektai, biurai, daugiabučiai, spūstys keliuose, su kvartalų užstatymo sutankinimu visiškai nekoreliuojanti kelių pralaidumo sistema, savalaikės informacijos sklaidos trūkumas.
Nacionalinio stadiono dilema
„Kuo gyvena savivaldybė?“- davė toną diskusijai P. Kuzmickienė, ir V. Benkunskas informavo, jog jis atvyko tiesiai iš tarybos posėdžio (gruodžio 4 d.). Jame vyko priešpaskutinis balsavimas dėl nacionalinio stadiono koncesijos sutarties. Viskas krypsta esą link to, kad 25 metų trukmės sutarčiai po dviejų savaičių vyksiančiame galutiniame balsavime bus pritarta. Tuomet 2023 metais Vilnius turėtų ne tik nacionalinį stadioną, bet ir beveik 30 sporto ir kultūros erdvių ant Šeškinės kalvos, kur dabar riogso pradėto statyti stadiono griaučiai.
Asmeninė vicemero nuomonė – stadionas Lietuvai per brangus. Anot jo, šiuo metu virš projekto tvyrantis emocinis fonas gožia racionalumą – kad tik greičiau ir, nesvarbu, už kokią kainą. O reikėtų mąstyti dabar, svarstė prelegentas. Juk esą per 25 metus visas viešasis sektorius kartu koncesininkui sumokės fantastiškus pinigus. Vietoj to, anot vicemero, galėtume puoselėti miesto gerovę: investuoti į naujas ugdymo įstaigas, kelius, socialinę apsaugą, kitą infrastruktūrą. Kalbėtojas apgailestavo, kad buvo pripažintas tinkamas tik vienas viešųjų pirkimų konkurso dalyvis – bendrovė „Axis Industries“, priklausanti koncerno „Icor“ įmonių grupei (anksčiau „Rubicon“). O rinktis iš vieno nėra optimalu.
Ar ilgai gyvensime tarp šiukšlių stirtų?
Gyventojai nepatenkinti komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Visiems įkyrėjo po langais matyti tai tirpstančius, tai ir vėl kylančius sąvartynus. Jiems visai nepatinka tvarka, kai neapsikentę turi kaskart skambinti ir raginti vežėją.
Anot vicemero, aptariamoje srityje problemos kaupėsi bene nuo 2013 metų. Nebuvo paruošta infrastruktūra, nesudaryta mokėtojų duomenų bazė. 2018 m. Vilniuje startavo nauja atliekų tvarkymo sistema. Savivaldybė konteinerius perėmė savo žinion. Aptarnaujančios firmos, anot jo, nuo tada atlieka taksistų vaidmenį – atvažiuoja ir išveža. „Atėjo vežėjai su mažomis kainomis“, – aiškino vicemeras. Neteko esą ilgai laukti, kad paaiškėtų, jog tai nerealios kainos. Teko skelbti naują konkursą. Pasikeitė vežėjas. Išaugo rinkliava už šiukšlių išvežimą. Vidutiniškai 60 kv.m butui paslauga per mėnesį pabrango maždaug 2-3 eurais, tačiau procentais tai atrodo bauginančiai – kaina išaugo 40 proc. Kilo ažiotažas.
Vicemeras pažėrė informacijos: Vilnius padalintas į 5 zonas, vienoje zonoje – 4000 konteinerių. Jo skaičiavimais, jeigu nutrūktų sutartis su dabartiniu vežėju, 3 mėnesiams Vilnius atsidurtų labai keblioje situacijoje. Tačiau esą sostinės valdžia, net žinodama, kas lauktų sutarties nutraukimo atveju, vežėjo spaudimui nepasiduoda, siekia gyventojams suteikti kokybišką paslaugą.
Nežinia, ar dėl to, kad vicemero teiginiai apie tai, kas būtų, jei būtų, ar dėl to, kad pavargo nuo šiukšlių stirtų po langais, klausytojai paaiškinimus priėmė su tam tikromis išlygomis ir neslėpė savo nusivylimo.
Buvo teiraujamasi ir kur dingo geltonieji UAB „Dėvėdra“ konteineriai, į kuriuos gyventojai krovė tekstilės atliekas. V. Benkunskas priminė, kad savivaldybė atsisakė jų paslaugų dėl chaotiško atliekų tvarkymo. Būdavo esą išrausiami konteineriai, atsirenkami vertingesni daiktai, o visa kita išverčiama prie konteinerių. Antriniam perdirbimui „Dėvėdra“ tesugebėjo pateikti 5 proc. tekstilės atliekų, visa kita keliavo į sąvartyną. Dabar savivaldybė pati kuria tekstilės atliekų surinkimo sistemą, o specialius konteinerius, siekdama geresnio daiktų rūšiavimo, numatė statyti prie prekybos centrų.
Kada vilniečiai persės į viešąjį transportą?
Renginio dalyvis teiravosi, ar nenumatoma Vilniuje riboti asmeninio transporto srautų. Ir privertė daugelį nusišypsoti, pateikdamas pasiūlymą – vieną dieną į gatves išvažiuoja automobiliai su lyginiais numeriais, kitądien – nelyginiais (Pastaba: idėja nėra nauja, ji jau išbandyta keliose Europos šalyse). Vicemeras atsakė, kad siūlytų priemonių taikyti bent šiuo metu neplanuojama, o riboti eismą numatyta tik senamiestyje. Žinia, Vilnius pernai prisijungė prie pažangiausių Europos miestų ir paskelbė darnaus judumo planą, kuriame iki 2030 metų numatytos priemonės, užtikrinsiančios balansą tarp skirtingų keliavimo būdų, padėsiančios miestiečiams judėti greičiau ir patogiau.
Nuosekliai buvo pereita prie viešojo transporto aptarimo bėdų. Čia V. Benkunsko ir gyventojų nuomonės sutapo: jei norima, kad gyventojai iš automobilių persėstų į autobusus ir troleibusus, viešasis transportas turi tapti patogia, švaria ir estetiška susisiekimo priemone. Iki to dar ilgas kelias.
Žaliųjų erdvių klausimas
Parlamentarė diskusiją kreipė ir į „Žirmūnų trikampio“ temą. Tačiau visiems beliko tik skėsčioti rankomis: juodas darbas jau padarytas – dalis medžių iškirsta be rimtų motyvų. Vis dėlto bendruomenei P. Kuzmickienė davė pažadą: su gyventojais šia tema bus surengtas susitikimas ir atsakingi savivaldybės ir jai pavaldžių įmonių darbuotojai turės gyventojams paaiškinti, kodėl taip įvyko. Po susitikimo Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas R. Samuilevičius komentavo, kad tokia nepatogi diskusija būtinai reikalinga vien jau dėl to, kad būtų užkirstas kelias panašiems atvejams ateityje.
Ir tarsi žinodama, kad tokia tema bus svarstoma, Želdynų skyriaus vedėja G. Čeponytė tą pačią dieną, dar iš ryto, ŽTB informavo, kad peržiūrimas „Žirmūnų trikampio“ techninis projektas ir artimiausiu metu su gyventojais planuojamas susitikimas.
Diskutuota ir dėl žaliosios erdvės sutvarkymo Šiaurės miestelyje (šlaitas šalia Žukausko g.), kitų žaliųjų plotų. Vicemeras pareiškė, kad jis palankiai žiūri į pačių gyventojų iniciatyvas ir net paragino dėl kolektyviai subrandintų idėjų kreiptis į jį tiesiogiai.
Kur statysime automobilius, kaip užtikrinsime patogumą pėstiesiems?
Vieno Tuskulėnų gatvės namo gyventojai skundėsi,jog jų namas esą „nepriduotas per 20 metų“, o Šeimyniškių/Rinktinės gatvių daugiabučių gyventojai – dėl to, kad iškilus teismo pastatui jie neteksią apie 90 automobilių statymo vietų. Interesantams pasiūlyta kreiptis raštu ir smulkiai išdėstyti susidariusią padėtį. Žadėta ieškoti sprendimų. Vis dėlto gyventojai nepatikliai kraipė galvas, vienas su kitu dalindamiesi pavyzdžiais, kai iš savivaldybės atsakymo tekdavo laukti net ir pusę metų.
Tačiau šių eilučių autorė, paviešinusi susitikime manozirmunai.lt skaitytojos laišką apie šalia Žirmūnų pradžioje esančios „Circle K“ degalinės (Sporto g.) nauja tvora aptverto sklypo (savininkas – įmonė UAB „S.A.V. Projektai“), atsakymo sulaukė jau kitą dieną. V. Benkunsko komandos parengtame atsakyme informuota, kad savivaldybė šiuo metu nėra išdavusi savininkui jokių statybos darbų leidimų, ir taip nuraminta, jog jokie sklype prasidėti negali. Rašte net buvo teiraujamasi, ar reikia daugiau papildomos informacijos. Tad, kaip sakoma, ne viskas galbūt jau taip blogai. Žinoma, tol, kol sklypo savininkas ieško tinkamo momento, kaip čia „prastumti“ savo projektą, ir dar, matyt, ilgai po to, statybų laikotarpiu, iš mokyklos grįžtantys vaikai šaligatvį šioje teritorijoje matys kaip savo ausis.
Degalinių gausa ir pasenę sporto aikštynai
Žirmūnų bendruomenės įkūrėjas P. Demšė piktinosi, kad rajonas pagal degalinių skaičių aplenkė visus kitus sostinės rajonus, nors pagal užimamą teritoriją yra vienas mažiausių (pagal gyventojų skaičių – vienas didžiausių). Prieita iki to, kad degalinės statomos ne tik ant kiekvieno kampo, bet ir viena prieš kitą.
Parlamentarė taip pat apgailestavo, kad statoma 10-ta rajono degalinė prie pat VRM rūmų, šalia Tuskulėnų rimties parko, vietos, kuri prašosi rimties, nors ilgą laiką žadėta šią teritoriją atiduoti miestiečių reikmėms.
Guostasi ir priekaištauta miesto valdžiai dėl mokyklų sporto aikštynų būklės. Kaip blogas pavyzdys minėta šv. Kristoforo gimnazija. V. Benkunskas informavo, kad mokyklų sporto infrastruktūrai skirta 10 mln. eurų. Šiemet suplanuoti darbai vyksta E. Pliaterytės progimnazijoje, atnaujinamas J. Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadionas, kitąmet eilėje – pertvarka Žirmūnų gimnazijos stadione, kuris bus įrengtas su pripučiamu kupolu.
Statybos sau, keliai sau
„Tragedija“ gyventoja pavadino padėtį Žirmūnų –Kareivių g. sankryžoje piko metu. Ji kalbėjo: netoliese veikia Lietuvos banko filialas, kuriame dirba 200 žmonių. Planuojama, kad čia netrukus dirbs 600 žmonių, atitinkamai išaugs transporto priemonių skaičius. Ir tai ne viskas. Už netoliese įsikūrusio vandens pramogų klubo „Impuls“ numatoma statyti daugiabučių kvartalą, o ant kito Kareivių – Žirmūnų sankryžos kampo, nugriovus namą vaiduoklį, taip pat planuojamos statybos. Gyventoja ne juokais nerimavo, kas po statybų bumo laukia šio rajono gyventojų ir ypač kas bus šioje sankryžoje. Juk statybos planuojamos sau, o kelių pralaidumo visiškai nepaisoma.
Kaip vieną iš išeičių gyventojai siūlė gausesnį A juostų (viešajam transportui) įrengimą. Vicemeras tvirtino, kad einama šia linkme. Pvz., Ukmergės g. A juosta jau yra atskirta taip, kad vietomis į ją įvažiuoti net nepavyks.
P.Kuzmickienė iš karto sureagavo į Žirmūnų laukiantį iššūkį ir pradėjo planuoti susitikimą su savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovais, galbūt ir su Lietuvos banko atstovais. Taip pat davė patarimą: pats laikas pradėti spausti ir verslininkus, ir valstybinę instituciją – ką duosite mums mainais į tenkančius nepatogumus, į sąlygų pablogėjimą, kaip prisidėsite prie infrastruktūros plėtros. Žadėjo savo palaikymą. Tačiau ar gali gyventojai amžinai būti budrūs, kaskart sureaguoti laiku, kai viešinimas vyksta paskutinę minutę ir informuojama ne apie visus vystytojų planus, o tik apie tuos, kuriuos viešinti įpareigoja įstatymas? Tad dažnai gyventojai – tarsi akli kačiukai, nežino nei kas jų laukia, nei kas rezgama už jų nugarų.
P.Cvirkos skveras vis dar priešina vilniečius
Vyko diskusija dėl P. Cvirkos skvero. Vicemeras informavo, kad vietoj buvusių Profsąjungos kultūros rūmų ant Tauro kalno iškils Tautos namai, o P. Cvirkos skveras taps šios teritorijos dalimi. Taip pat pažadėjo, kad daugiau dėl istorinių asmenybių įamžinimo nebus jokių naktinių sprendimų. Sudaryta Istorinės atminties komisija (jai priklauso ir P. Kuzmickienė) stengsis objektyviai įvertinti istorinę atmintį, o į jos išvadas Vilniaus taryba privalės atsižvelgti.
Komentarų: 1