Lapkričio 14-ąją Šiaurės miestelio gyventojai sugužėjo į „Katpėdėlę“. Svarbiausia vakaro tema ir vėl buvo viešosios erdvės ties S. Žukausko g. 21, 22 23 namais ( toliau – šlaitas) tvarkymas. Vėliau kaimynai užgriebė ir kitų temų, dalinosi sumanymais bei rūpesčiais. Kalbos buvo iki valiai. Tai jau ne pirmas kaimynų susibėgimas. Tądien susitarta, kad ir ne paskutinis. Visi dalyvavusieji pagal galimybes sieks į bendrų reikalų tvarkymą įtraukti vis daugiau kaimynų, puoselėti draugišką kaimynystę.
Šlaito tvarkymo projektą pildė ir tobulino kartu
Šiaurės miestelio kaimynus visiems drauge kurti savo svajonių viešąją erdvę drąsina ir Šiaurės miestelio gyventojai Irenai Baravykienei 2019 m. sausio 10 d. atsiųstas Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento raštas. Jame anksčiau p. Irenos pateikti projektiniai pasiūlymai dėl Šiaurės miestelio šlaito sutvarkymo pripažįstami įvertinti kaip vietos bendruomenės iniciatyva. Taip pat architektė informuota, kad Atskirųjų želdynų projektų derinimo darbo grupės pasitarime nutarta juos įtraukti į siūlomų 2019 m. tvarkyti daugiabučių gyvenamųjų namų rajonų viešųjų erdvių sąrašą. Tad dabar rūpi kaimynams viena – kad darbai kuo greičiau prasidėtų.
Įdomus sutapimas. Tądien tarp renginio dalyvių net 4 kaimynai prisistatė esantys susiję su architektūros sritimi. Tad ilgų įžangų į klausimo aptarimą nereikėjo. Visų galvos palinko prie kaimynės sudaryto takų, laiptų, aikštelių ir kt. objektų žemėlapio. „Manyčiau, kad nieko dirbtinai išradinėti nereikia. Todėl būsimuosius takus braižiau pagal dabar egzistuojančius, tvirtai žmonių išmintus…“ – pradėjo pristatymą p. Irena.
Aptariant pasivaikščiojimo takų trajektorijas kalbėta ir apie būtinybę juos integruoti į esamą susisiekimo infrastruktūrą su S. Žukausko, Minties ir Žirmūnų gatvėmis bei su išėjimais iš atitinkamų pastatų. Pėsčiųjų takus dėl esamo reljefo siūlyta įrengti su laiptais, įrengiant turėklus bei pandusą (keltuvą), skirtą dviračiams bei vežimėliams pakelti ir nuleisti. Kaip reikalingi pandusai, dar aiškiau tapo tėveliams papasakojus, kaip jie šiuo metu stačiu šlaitu leidžiasi nuo kalno bandydami nesuklupti, nepaslysti ir iš rankų nepaleisti vežimėlių rankenų. Atkreiptinas dėmesys, kad vietoj anksčiau „Vilniaus plano“ siūlytos medinės takų dangos, gyventojai pirmenybę teiktų tvirtam, ilgaamžiam ir mažiau slidžiam medžio plastikui.
Daug dėmesio skirta želdiniams. Pasimokę iš „Žirmūnų trikampio“ bėdų, kai be suprantamos priežasties virto nuošaliau nuo dviračių tako esantys net ir sveiki aukšti medžiai, gyventojai pasižadėjo „budėti“, kad panašios staigmenos nepasikartotų Šiaurės miestelyje. Pvz., p. Irenos minėta gražioji vešli Šiaurės miestelio šlaito liepa esą turi būti saugoma ypač rūpestingai, laikantis privalomų apsaugos zonų. Tas pats taikytina ir kitiems brandiems medžiams.
Tiesa, menkaverčius medžius ir krūmus kaimynai „laidojo“ be skausmo. Jų vietoje tikimasi užsiauginti naujų vertingų želdinių. Tačiau gyventojai iš karto teigė pasisakysią prieš atvežtinius, vien dekoratyvinę funkciją atliekančius medelius. Šiaurės miesteliui esą reikia klasikos: gerai mūsų krašte prigyjančių, ilgaamžių medžių (pvz., liepų), kurie atliktų ir socialinę ekologinę funkciją.
Pagrindinis numatomas aktyvaus laisvalaikio įrenginys šlaito zonoje – takas nusileisti rogutėmis. Pagal architektę, jis turi būti įrengtas su pakeltais, bet pasvirusiais bortais. Manytina, kad taip pavyks apriboti nepageidaujamą slydimą bei leidžiantis neužkliūti.
Daugiausia galvos skausmo gyventojams, kaip paaiškėjo, kelia neseniai išdygusi J. Lelevelio inžinerijos gimnazijos tvora. „Mokykla labai gražiai aptvėrė savo pastato vakarinę dalį. Rytinėje dalyje prie pastato tereikėtų palikti ruožą ugniagesiams privažiuoti ir žalios zonos tiek, kad rytiniame mokyklos teritorijos pakraštyje liktų erdvės rogutėmis nusileisti, pėsčiųjų takui (šaligatviui) iš Žukausko g. į Minties g. įrengti. Taip pat sudaryti galimybę praplatinti privažiavimo kelią tiek, kad atvažiavusieji pasiimti vaikų iš darželio tėvai kelio pakraštyje galėtų pastatyti automobilį“,- aiškino I. Baravykienė.
Daug dėmesio skirta vaikų žaidimų aikštelėms. Dabar esamą mažiesiems skirtą aikštelę S. Žukausko g. siūloma atnaujinti, sukurti čia bent dalinį pavėsį, apsibrėžti jos ribas, bet neiškelti bortelio virš aikštelės dangos ir vejos. Nuo vaikų žaidimo aikštelės į rytus planuojama palikti žaliosios vejos vaikams bėgioti ir žaisti. Numatomą įrengti pusinę krepšinio aikštelę, skirtą vyresniems vaikams, siūlyta apsodinti kalnų pušelėmis. Jų norima prisodinti ir aplink mažosios architektūros įrenginį.
Ramaus poilsio erdvei ketinama rinktis pušyno teritoriją, ten pastatyti suoliukų poilsiui ir skaitymui. Detaliai apgalvotas takų ir aikštelių apšvietimas.
Gyventojai norėtų įamžinti ir beveik du šimtmečius buvusią prancūzų karių amžinojo poilsio vietą. Tiesa, šiuo metu karių palaikai surinkti ir perkelti į Antakalnio kapines. Šiam tikslui p. Irena siūlė skirti nedidelę, gerai apšviestą aikštelę, netgi pateikė paminklo eskizo apmatus.
Po diskusijos šlaito sutvarkymo klausimu Šiaurės miestelio seniūnaitis Remigijus Samuilevičius sudėliojo teritorijos tvarkymo akcentus. Svarbiausia yra trys dalykai, pabrėžė seniūnaitis: kad savivaldybė sutvarkytų arba įrengtų naujus iš Žukausko g. į Minties g. vedančius laiptus ir apšvietimą, sutvarkytų nusileidimą į Minties g. pro garažus bei būtų įrengtas pėsčiųjų takas šalia pušynėlio, paraleliai nusidrieksiantis automobilių keliukui iš Šiaurės miestelio į Žirmūnų gatvę, taip pat būtų suplanuotas tako apšvietimas.
Teks paplušėti, kol rasis visi sprendimai
Pasitarime nevengta kalbėti ir probleminėmis temomis. Tai mokyklos tvoros klausimas ir lėšos Prancūzijos karių atminimo įamžinimui.
R.Samuilevičius susirinkusius informavo, kad Prancūzijos ambasada atsisakė prisidėti prie paminklo prancūzų kariams įrengimo Šiaurės miestelyje. Jos atstovų nuomone, tai jau padaryta Antakalnyje. Tad galimai lemiamas žodis šiuo klausimu teks savivaldybei.
Seniūnaitis brėžė paralelias tarp ugdymo įstaigų ir vietos bendruomenių santykių Lietuvoje ir užsienyje. Kitose šalyse esą mokykla tiesiog teisės aktais yra įpareigota puoselėti ryšius su vietos gyventojais ir dalintis už mokesčių mokėtojų pinigus sukurtu gėriu: sporto aikštelėmis, stadionais, sporto salėmis, biblioteka. Lietuvoje kol kas abi šios gyventojų grupės ne visur randa bendrą kalbą. Šiaurės miestelio gyventojai tikisi geriausio ir artimiausiu metu planuoja kreiptis į mokyklos administraciją bei derėtis dėl tvoros atitraukimo rytinėje dalyje. Taip pat ragins ir prašys mokyklos šeimininkus rasti galimybių leisti gyventojams naudotis mokyklai priklausančiais sportui ir sveikatinimui skirtais objektais.
Nepavyko tądien rasti bendro sutarimo dėl šunų vedžiojimo aikštelės vietos. Klausimas nukeltas ateičiai.
Dideli ir maži kaimynų rūpesčiai
Audronė, Irena, Mantas, Edita, Nijolė, Remigijus, Jūratė, Vytautas, Tomas – visi tą vakarą dalijosi susikaupusiais skauduliais. Pvz., dėl J. Kubiliaus gatvėje šiukšliavežių niokojamos vejos, dėl senųjų konteinerių pavėsinių Šiaurės miestelyje išmontavimo, atvežamų iš kitur šiukšlių pylimo, netvarkos prie konteinerių. Atkreipė dėmesį į saugumo stoką spalvotų aštuonaukščių garažuose bei patekimą pašalinių į daugiabučius dėl neapgalvotai suplanuoto laisvo judėjimo tarp namų požemiu.
Nėra gyventojai patenkinti ir daugiabučių administratoriais. Ypač daug neigiamų atsiliepimų dėl „Adminstos“ darbo. Tačiau komplimentų nesulaukė ir „Žirmūnų būstas“, „Mano būstas“. Gyventojus labiausiai piktina administratorių pateikiamos dažnai „kosminės“ sąskaitos už net nedidelius atliktus darbus, suteiktas vienkartines paslaugas. Šiaurės miestelyje jau yra vienas namas, kuio gyventojas prireikus paslaugų pats „skelbia“ viešuosius pirkimus ir ieško firmų, siūlančių geriausią kainos ir kokybės santykį. Teigta, kad ėmusis iniciatyvos dalį paslaugų namo gyventojams pavyko atpiginti ženkliai. Kalbėta ir apie tai, kad dažnai gyventojai tampa administratoriaus įkaitais. Teisės aktuose paliktos tokios spragos, kad atsisakyti vieno administratoriaus ir pasirinkti kitą gana sudėtinga. Štai nesenas atvejis, kai nuo jo „pabėgti“ norinčius namo gyventojus administratorius padavė į teismą.
Akivaizdu, kad Šiaurės miestelio vidiniai kiemai labai stokoja medžių. Dėl to ypač apmaudu, kad savivaldybės suplanuotas miesto apželdinimo projektas vis šonu aplenkia Šiaurės miestelį. Nerimaujama, kad džiaugsmo gali būti mažai ir tuomet, kai želdiniai atkeliaus. Mat antžeminės teritorijos prie namų žemės sluoksnis yra plonas dėl po žeme įrengtų garažų, kurių ribos apima daug daugiau nei namo perimetras. Dėl to įmanoma kai kur auginti tik mažaūgius medelius ir krūmus. O jie orą valo daug prasčiau. Dėl trumparegiškumo gyventojai kaltina kvartalo projektuotojus ir vystytojus. Atkreiptas dėmesys, kad J. Kubiliaus gatvėje prieš 12 metų vešėjusi beržų alėja šiuo metu jau beveik išdžiūvusi. Ar tai statybininkų „darbas“, ar netinkamo genėjimo pasekmė, – svarstė gyventojai.
Visiems neramu, kad nesiliauja bandymai įsprausti naujų namų į teritoriją, kur jau ir taip pažeistas užstatymo ir žaliosios erdvės balansas. Ypač visus papiktino tik pernai metų pabaigoje nuimtas Žygio g. 97 adresu tarp kazarmo ir naujo pastato įrengtas tinklas siekiant užmaskuoti tikrąją naujo daugiabučio paskirtį. Atvirai kalbėta apie nepagarbą gyventojams ir visišką nesiskaitymą su jais, linksniuota verslo, o ne gyventojų pusėn nuolat stojanti savivaldybė. Apgailestauta, kad šiuo nauju statiniu sudarkytas kvartalo užstatymo projektas.
Jauniems tėvams rūpėjo ir šiuo metu išmontuotų, tariamai ar iš tikrųjų nesaugių sūpuoklių žaidimo aikštelėse klausimas. Buvo tariamasi, kaip įsigyti nebrangiai naujų. Atvirai abejota, kad pigiausias variantas būtų pirkti iš lenkų. Pastarąjį siūlymą pateikė vienas iš administratorių.
Daugelį klausimų pavyktų išspręsti, akcentavo R. Samuilevičius, jeigu susikurtų namų bendrijos arba namai būtų pradėti valdyti jungtinės veiklos sutarčių pagrindu. Seniūnaičio nuomone, antrasis kelias kurti namų bendrijas biurokratiškai netgi yra lengvesnis, bet šiaip abu yra veiksmingi gyventojams tampant tikraisiais namų šeimininkais. Tad juos abu kaimynams seniūnaitis ir rekomendavo.
Susitarta, kad šiuo metu seniūnaičio sukurta Šiaurės miestelio aktyvo Google grupė joje skelbiamą informaciją skleis savo atskirų namų Google ir feisbuko grupėse. Iškilus ypač opių, visiems svarbių klausimų bus renkamasi ir sprendimų ieškoma drauge.
