Geras jausmas, kai ką nors sukuri savo rankomis, nors prieš kelias valandas net neturėjai supratimo, nuo ko pradėti. Žirmūnų bendruomenės centras lapkritį tokį atradimo džiaugsmą padovanojo mikrorajono senjorėms. Trys savaitiniai užsiėmimai po dvi valandas – ir trys širdį glostantys rezultatai iš vilnos pluošto.
Buitiškasis rankdarbio gaminimo etapas
Mes – prie kūrybos ištakų. Moterys ant stalų pasitiesia po juostą plono audinio, kurią žinovai vadina iškarpa, ir „slepia“ ją po mažais vilnos kuokšteliais, kuriuos pešioja iš didelių vilnos debesų. Dėlionę iš pradžių sluoksniuoja išilgai, paskui skersai. Kai mokytoją Audronę Janaudienę, vėlėją kūrybininkę, storio ir tankumo matmenys ant visų stalų tenkina, pereinama prie manipuliacijų muiluotu šiltu vandeniu. Vilnos kuokštai gerai palaistomi, patręšiami, paskui glostomi, lyginami, sukibusi vilnelė glamonėjama. Po to pusfabrikatis apverčiamas – ir vėl viskas iš pradžių.
Akivaizdu, rankoms užsiėmimas mielas. Sakytume, istoriškai per kartų kartas iki automatikos nušlifuotas, genetinėje atmintyje išsaugotas ir mus pasiekęs. Rankos pačios žino, ką daryti. Tad moterims užtenka laiko ne tik rankdarbį dirbinti, bet ir žodeliu persimesti. Pamažėle lyginasi prieššventinės rūpesčių raukšlelės kaktose, vis dažniau lūpas paliečia šypsena, daugėja pajuokavimų ir komentarų.
Pagaliau – kūrybiniame kelyje
Ir tuomet žengiama į kitą etapą, kurį galėtume vadinti kūrybinio proceso pradžia. Jau įdomu. Ant vandeniu „sukabintų“ vilnos kuokštų dėliojamos įvairiaspalvės šilko ar vilnos gijos. Ir vėl paplekšnojimai, švelnūs paglostymai, lengvi patempimai. Kai puošyba prilimpa prie pagrindo, ruošinys keliauja į „stakles“. Šios – „su istorija“. Mokytojos draugams atitarnavo bambukinė žaliuzė. Ji ją „priglaudė“ ir še tau – šioji jau tarnauja kitiems: daugybei vilnos vėlimo naujokių ir jai pačiai. Kuo ne žiedinė ekonomika? Į bambuko girnas patekęs daiktas kočiojamas, voliojamas, spaudžiamas. Ir taip, kol mokytoja pasako užteks. A. Janaudienė tokia nuolankiai visoms skubanti į pagalbą, kad vienu metu net pačios moterys užprotestuoja: Na, pakaks už mus visus juodus darbus dirbti. Pačios rankas turim.
Juodam darbui priskirtina ir kita procedūra – ruošinio mėtymas ir vėtymas. Tikrai nelengva šlapią vilnos šmotą 15 minučių į stalą iš viršaus trankyti. Šitaip pasitrankius garantuotai jokių piktumų ant širdies nelieka. Tai psichologai berods vadina relaksacija ar „išsikrovimu“. Vadinasi, vilnos „minkymas“ – nauda du viename?.. Keistas dalykas, nuo trankymo pusgaminis ima trauktis. Viskas pagal planą – ramina metodininkė. Ir įdėtos gijos vis gražiau į rankdarbį įsilieja, spalvų kontrastai švelnėja, tarpusavy spalvų deriniai kalbėtis ima.
Akivaizdu, rezultatu patenkintos ir pačios užsiėmimo dalyvės. Ne tik rankomis, bet ir akimis glosto, myluoja. Iki soties pasigėrėjusios ir į kaimynių rankdarbius akį užmeta. O ten – taip pat grožybės, bet vis kitokios. Ant suveltos vilnos pagrindo šoka žiogai, linguoja fantastiniai augalai.
Dar, kur reikia, prakerpama, ištraukiama iškarpa, juosta pusiau padalinama – ir pagaliau rezultatas: dvi šiltos, dyvinai gražios riešinės. Keliskart maunamos ant rankos, atitinkamai formuojamos. Tiesa, kol kas šlapios – šiame užsiėmime buvo mokomasi šlapiojo vilnos vėlimo būdo. Namuose vilna išdžius ir šildys ilgais žiemos vakarais rankas ir sielą.
Per šešias valandas VRM rūmuose moterys triskart išgyveno kūrybinio atradimo džiaugsmą. Pasigamino po įvairiaspalvę plaušinę su muilu viduje, minėtąsias riešines ir kalėdinių žaisliukų. Pastarieji pagaminti sausuoju vėlimo būdu. Štai kaip toli patyrusios gidės vedamoms galima nukeliauti vos per kelias valandas. Po feisbuko platybes jau keliauja jų darbų nuotraukos ir dešimtimis skaičiuojami paspaudimai „patinka“.
Rezultatas: ir nauda, ir džiaugsmas
Klausiame organizatorės Žirmūnų bendruomenės centro pirmininkės Agnės Minkevičienės, kodėl trys užsiėmimai, o ne, pvz., šeši ar devyni. Juk moterims taip patiko. Pašnekovė šypsosi: išties užsiėmimų ir buvo devyni. Kiekvienam rankdarbiui pasigaminti, pasirodo, buvo sudarytos trys „mokinių“ grupės. „Vieversėms“ užsiėmimai numatyti 8 val., mėgstančioms ilgėliau parymoti prie rytmetinio arbatos puodelio – vėliau, o toms, kurioms jėgų antplūdis po vidurdienio – irgi priimtinu laiku.
Taip ir „spūsčių“ prie darbastalių išvengta, ir vėlimo „staklėmis“ pasidalinti buvo lengviau. A. Minkevičienė prisipažįsta irgi iš pradžių planavusi dar daugiau užsiėmimų, bet kad šis putlus malonumas labai jau nepigiai atsiėjęs… Jauna moteris prieš kelerius metus pati pradžiamokslio kelią įveikė. Įsitikino, koks tai mielas užsiėmimas, tad šiemet ir kitas žirmūnietes į vilnos kelią pastūmėjo. Rezultatu sakosi esanti patenkinta. Geriausias įvertinimas – užsiėmimų dalyvių veiduose pražydusios plačios dėkingumo šypsenos.