Bendruomenės švietėja
Ji, Aurelija Bakutienė, diplomuota istorikė, Žirmūnuose gyvenanti štai jau 57 metus, žemaitė, šiandien yra ryškiausia ir veikliausia moteris tiek Žirmūnų – Tuskulėnų bendruomenėje, tiek kaip 10 metų vadovaujanti Vilniaus miesto Bočių bendrijos Žirmūnų skyriui, tiek tap ir tarp Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos narių. Aurelija yra ta, kuri prieš 9 metus gebėjo balsingiausias mikrorajono moteris, dainuojančias „Eglėje“, Arkikatedros ar Mokslų akademijos choruose suburti į ansamblį „Neris“.
Jos nuomonės taipogi įsiklausoma organizuojant ne tik minėtų bendruomenių, bei Žirmūnų seniūnijos renginius, bet ir dalyvaujant įvairiuose konkursuose, vykstant į koncertus Vilniaus mokytojų namuose, mokyklose, vaikų darželiuose, muziejuose, kaimyninėse savivaldybėse.
Štai sugalvoja VPŽA surengti 4 dalių festivalį „Skambėk skambėk, senjorų daina“ ir organizaciniame komitete „pirmu numeriu ima groti“ A. Bakutienė. Žinia, jai ši „partija“ nesudėtinga, nes šiai moteriai pažįstami beveik visi sostinėje muzikuojantys senjorai. O pradžios būta tada, kai jos dainų sodai pražydo dalyvaujant (nuo 2020 m.) tarptautiniame mėgėjų meno liaudies dainų festivalyje „Paribio daina“, kuriose laimėta diplomų bei padėkų ir už menišką repertuarą, ir už duetus, ir už žinomų dainų plėtotes. Štai ir šiemet, 24-ajame festivalyje, kur dalyvavo Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos dainorėliai ir mūsų valstybei atstovavusi „Neris“, už atliktas dainas „Oi, tu rūta, rūta“ bei Andriaus Kulikausko ir Vytauto Kernagio „Karalių miestas“ pelnė žiūri padėką už estetišką įvaizdį bei harmoniją su kūrinių turiniu. Pernai, 2023 metais ,,Neris“ dalyvavo VIII Tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje ,,Kristus karaliauja! Aleliuja!“ ir Kybartų kultūros centro organizuotame V Respublikiniame vokalinių ansamblių festivalyje Pajevonyse ,,Žemė mano” A. Bakutienė primena, jog šioje muzikinėje kelionėje ansamblį atsakingai veda meno vadovė Lina Jaskevičienė, kuri yra ir garsaus VDU choro „Ave vita“ koncertmeisterė.
Tikru iššūkiu A. Bakutienei tapo Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės projekto „Vietos bendruomenės įtrauktis kuriant neutralų klimatui Vilnių ir kitų žirmūniečių socialinių poreikių tenkinimą“ kultūrinė švietėjiška jo dalis. Ją įgyvendinant su 130 dalyvių darbavosi 9 savanoriai, pasiryžę įrodyti, kad socialiai pažeidžiamiausius asmenis įmanoma integruoti į bendruomeninį gyvenimą.
Štai švietėjiška popietė „Rudens spalvų paliesti“, skirta Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai taip sužavėjo į ją atvykusius, kad jie ėmė konsultuotis su skiautinių kūrėjomis, o ypatingai su nuotraukų ir filmuotos medžiagos ekspozicijas pateikusiu Aurelijos vyru Albertu.
Įsimintinas buvo ir Tuskulėnų Rimties parko konferencijų salėje organizuotas Prezidento Antano Smetonos 150-ųjų gimimo metinių minėjimas, kuriame dalyvavo ir savo programą parodė bičiuliai iš Šiaulių VU Šiaulių akademijos klubo ,,Emeritus“ . Virtualią ekskursiją ,, A. Smetonos keliais Vilniuje“, pravedė žirmūnietė gidė Jolanta, kuri susipažindino su A. Smetonos gyvenimo laikotarpiu Vilniuje. Gyvai reiškėsi diskusijoje ir viktorinoje apie šio tarpukario Lietuvos politiko gyvenimą ir darbus, prisiminė skaitytas knygas, aktyviai įsijungė į patriotinių dainų pasidainavimą. Apie Vilnių ir Lietuvą dainavo Vilniaus Bočių bendrijos Lazdynų skyriaus ansambliai ,,Riešutėlis“ ir Žirmūnų skyriaus ,,Neris“ .
Jau eilę metų nuotaikingai vyksta sporto renginys „Futboliukas“, tai graži senjorų draugystė su lopšelio-darželio ,,Rūta“ kolektyvu ir jų ugdytiniais. Tądien „Rūtos“ darželio „treneriais“ buvo pakviesti bočeliai, seneliai ir tėveliai, Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas Remigijus Samuilevičius, rodęs mažiesiems, kaip valdyti kamuolį.
Pakiliai atsiliepiama ir apie A. Bakutienės inicijuotas koncertines išvykas į Šiaulius, kur yra užsimezgusi graži draugystė su VU ŠA ,,Emeritus“ klubu. bei Kybartų kultūros centrus, tradicines keliones pas Palangos bendraamžius.
Tokioje dinamiškoje veikloje Aurelija suranda laiko ir naminėms šventėms bei siurprizams: sūnaus Mindaugo šeima ir anūkas antrakursis Ignas yra jos veiklos sekėjai ir padėjėjai.
Anot A. Bakutienės ne taip ir paprasta iš butų daugiaaukščiuose ištraukti pensininkus, kurių yra per 12 tūkst. ir kurių dešimtys yra sėslūs dar nuo 1962 metų. Kita banga kūrėsi Šiaurės miestelyje po 1990-ųjų. Naujausia, kvepianti naujakuryste, savo gyvenimus kurs buvusių gamyklų ir autobusų parko teritorijose. Tad A. Bakutienė jau dabar mąsto, kaip sudominti žmones, kad jie neužsidarytų savuose būstuose, o imtųsi kurti darnų ir tvarų bei kultūringą, sveiką bendrabūvį.
Pastaruoju metu A. Bakutienė yra susitelkusi ir susikaupusi, norėdama patenkinti amžėjančių moterų, kurios dominuoja Žirmūnuose, poreikius. Matydama, kokios jos atkaklios ir veržlios, turinčios vilčių ir ambicijų bei ryžto, keisti save, neatsiliekant nuo naujų technologijų, ji ieško būdų ir galimybių, kaip padėti ne tik svajoklėms, bet ir toms, visko turinčioms, tik nedrįstančioms eiti ir veikti.
Aurelija prisipažįsta – ne kiekvienas imlus įkvėpimams, naujovėms. Pasitaiko ir jai, kad netikėtai dėl kažko sugenda nuotaika, apima nerimas… tada ji pabando prisiminti pozityvius žmones ir… veide sušvinta šypsena, tarsi raktas į bendrystę, į santykių prasmę, į šviesos paieškas.
Vyresniųjų vilniečių veiklos horizontai
Pasak Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininko, Vilniaus miesto pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininko Remigijaus Samuilevičiaus, abiejų šių organizacijų vienas iš pagrindinių uždavinių rūpinimasis senatvės pensininkais, kurių didžiausias lūkestis – ori senatvė, vengianti bendrapiliečių atskirties ir dažnokai visuomenės kritikuojamų neva jie esą pikti ir nepatenkinti.
Vis tik įdomu, kaip jiems sekasi gyventi dabartyje, išliekant savarankiškais, smalsiais ir reikalingais seniūnijai ar miestui? Kas kai kuriuos pagyvenusius motyvuoja entuziastingam, mobiliam gyvenimo būdui? Pagaliau ar randasi išgirstančių, matančių jų problemas ir bandančių suprasti, kaip jie jaučiasi ištikti ligų, netekčių, patirdami nepriteklius ar artimųjų susvetimėjimą? Kaip jiems pavyksta su metais įveikti artėjančios vienatvės iššūkius?
Tad, įteikdami šią spalvingų klausimų „puokštę“ Remigijui Samuilevičiui, pabandykime suvokti asociacijos darbų apimtį ir veiklos perspektyvas bei horizontus:
Pradėsiu nuo to, jog mums rūpi socialiai pažeidžiami brandaus amžiaus vilniečiai, už kurių pečių ir sovietmetis, ir kovo 11-oji, ir Sausio 13-oji, ir SSRS blokada, ir karjeros, ir vaikų auginimas. Dabar jie būdrauja namuose neramiai laukdami pokyčių, vis retėjančių draugų skambučių kartais nežinančių ką daryti su „neterminuotomis atostogomis“, prailgusiu laiku… Štai kodėl mes, dalelė žilagalvių, kurie esame santykinai sveikesni, pajėgesni, gyvesni ir optimistiškesni, įsipareigojame išvesti savo bendraamžius į kokybiškesnę kasdienybę, užkrėsti juos smalsumu. Mūsų planuose ir darbotvarkėse rikiuojasi tokie prioritetai: poreikių analizė ir tenkinimas, informuotumas, bendrystė, lyderystė, sveikatinimasis, saviraiška, patirties sklaida ir talentų paieška.
Tos nuolatinės pastangos atliepti pensininkų norus bei gebėjimus ir atveda asociacijos narius į konstruktyvius sprendimus, kurie vainikuojasi rašant ir įsijungiant į įvairius projektus. Kas daroma gerinant senjorų gyvenimo kokybę Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės 2024 metų projekte, jau rašėmę šio straipsnio pradžioje. Daug didesnes galimybes atveria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas „Tvari vyresnio amžiaus žmonių bendruomenė – stiprios visuomenės dalis“. Tas laimėtas Dviejų trejų metų projektas per renginių, edukacijų, mokymų įvairovę leido supažindinti visuomenę su giluminiu vyresniųjų vilniečių socialiniu portretu, pensininkų poreikiais bei akivaizdžiais ir godojamais lūkesčiais.
Pajutę, kad jais susidomėta, kad klausiama jų nuomonės, kad tariamasi, kad paisoma jų išminties ir įžvalgų, sukruto ir patys senoliai, iš savo idėjų bei nuomonių suformavę žinią miestelėnams, kad jie nėra tyleniai ir našta, o yra žinantys apie savivertę ir net gebantys padėti sostinės visuomenei. Taip save įsiveiklindami pensininkai išgyvena prasmę būti svarbiais, dalintis patirtimi ir stebinti nuovokumu jaunąją kartą. Dalykiški ryšiai mus sieja su Žirmūnų Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro (toliau – VESK) studentais bei pedagogais, darbuotojais. Dėka direktoriaus Sauliaus Zybarto, galime sportuoti jų stadione, kviesti asociacijos narius įrenginius erdvioje ir modernioje salėje. Štai su jų profesionaliais dėstytojais surengėme Pyragų dieną, išklausėme ciklą paskaitų apie pagyvenusių žmonių stiliaus, fizinės būklės gerinimo, elgsenos aktualijas. Džiaugiamės, kad bendraamžisu edukuoti kuo galėdamas padeda ir Žirmūnų seniūnas Romas Kalcas už nuopelnus bendruomenei šiemet apdovanotas garbingu sostinės Tarybos ženklu.
Projektas padėjo užmegzti patikimus ryšius ir su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru – keletoje užsiėmimų pensininkai konsultavosi su specialistais, kaip sveikai gyventi ir maitintis, kaip valdyti emocijas ir vengti negatyvių minčių bei vertinimų.
Žinia, net ir tvariai gyvenant, saikingai eikvojant amžiaus ribojamas galias, vistik patiriamos traumos, ištinka ligos. Ir tokiais atvejais asociacijos nariai nebūna pamiršti – inicijuojame pagalbos paslaugas per viešąją įstaigą „Patirties įdarbinimas“.
Organizavę socialinių paslaugų mokymus jau galime įdarbinti tuos žmones prižiūrinčius ir slaugančius artimus asmenis, jei tik Vilniaus miesto savivaldybė yra nustačiusi asmenims dienos socialinės pagalbos poreikį.
Renginiuose susitinkantys pagyvenusieji turi galimybę susipažinti , susidraugauti. Smagiausia būna per pramoginius renginius, tokius kaip: tradicinės penktadienių vakaronės, kai vieni kitus sveikina jubiliejų, valstybinių ir religinių švenčių proga. Visada laukiamos mugės, „Skambėk senjorų daina“ popietės. Štai ir lapkričio 23 d. VESK salėje įvyko 4-asis koncertas, kuriame savo talentus demonstravo Šeškinės, Šnipiškių, Lazdynų, Žirmūnų pagyvenusieji. Reikšminga tai, kad įvyko ilgametės LPŽA prezidentės a.a. Grasildos Makaravičienės inicijuoto asociacijos himno premjera dalyvaujant jo žodžių autoriui Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo prezidentui Ipolitui Skridlai ir buvo atliktas šis Lietuvos muzikos akademijos profesoriaus Tado Šumsko kūrinys.
Paklausių būta ir kelionių: pensininkai veržėsi į „miško maudynes“, kurias pagal japonišką metodą vedė specialistai, įrodę asociacijos nariams privalomą buvimą ir draugystę su gamta. Būtent šių išvykų į Švenčionių, Anykščių, Varėnos savivaldybes, Sudervę metu akivaizdžiai ir gerokai kilstelėjo emocinė dalyvių savijauta, suteikusi pilnatvės ir laimės pojūtį.
Tokia mūsų svajonė – augti ir telktis vardan gyvenimo darnoje ir bendrystėje. Ir dar – svarbiausia mums ne veiklos kiekis, o intensyvi įtrauktis ir santykių prasmė.
Žirmūniečiams koncertavo
Žirmūnų bendruomenė švietėja Aurelija Bakutienė
Meno vadovas Liutauras su ansambliu „Riešutėlis”
Žiūrovai liko patenkinti