6500 dalyvių – tiek Žirmūnų ir Antakalnio mikrorajonų mokinių rugsėjo 2-ąją 11.30 val. stojo į savąjį Baltijos kelio 30-mečio minėjimą. Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas, pagrindinis šios iniciatyvos organizatorius, skaičių žino tiksliai – suskaičiuoti dalyvius buvo nesunku pagal specialiai akcijai parengtus ir išdalytus lipdukus. Pasagos formos gyvoji žmonių grandinė 15-ai minučių apjuosė abu Neries krantus ir apkabino du Vilniaus tiltus – Valakampių ir Šilo. Suskambo Lietuvos himnas ir garsioji „Bunda jau Baltija“.
„Susikibę rankomis apkabinome abu Neries krantus, kaip Baltijos kelias sujungė tris Baltijos valstybes, ir pratęsėme šio istorinio įvykio minėjimų bangą“, – kalbėjo Žirmūnų bendruomenės pirmininkas Martynas Demšė, tvirtai spausdamas rankose savo bendruomenės vėliavą. Tądien jis į renginį atėjo vedinas dviem jauniausiomis savo dukromis – kartu su trečioke Marija ir penktoke Kornelija.
Žirmūniečiams pasaulio centru 15-ai minučių tapo Šilo tiltas. Interviu LRT čia davė Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė, atvyko ankstesnės kadencijos Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys Jonas Juodka. Kartu trispalvę skleidė ir Žirmūnų Tuskulėnų bendruomenės pirmininkas Remigijus Samuilevičius, senjorų organizacijos „Bočiai“ Žirmūnų pirmininkė Aurelija Bakutienė, ir pagrindinis organizatorius E. Grigaliūnas bei M. Demšė.
Jau kitus būrimosi centrus kūrė Antakalnio progimnazija, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija, Vilniaus Prano Mašioto pradinė mokykla, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus.
Svarbiausia, visur aplinkui šurmuliavo jaunieji renginio „kaltininkai“. Sutikome Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos šeštoką Mindaugą su mamyte. Mindaugas prisipažino, kad mokslo metai jam prasidėjo nuotykiu – pakeliui į mokyklą sugedo mamos vairuojamas automobilis. Tačiau berniukas džiaugėsi, kad į gyvąją grandinę juodu vis dėlto suspėjo. Vilniaus Žirmūnų gimnazijos vėliavnešys Rapolas su bendramoksliais gimnazistais Matu ir Vytautu dalijosi tarpusavyje susitikimo džiaugsmu ir sakė dar kol kas negalvojantys apie kitą pavasarį laukiančius iššūkius – abitūros egzaminus ir profesinio kelio rinkimąsi. Rūpesčius nustūmė šiokiai dienai. Vaikinai nė akimirkai neleido suabejoti savo žiniomis apie Baltijos kelio istoriją.
Vėliau tai dar kartą patvirtino ir E. Grigaliūnas. „Mūsų mokiniai mokomi branginti praeitį ir turi pakankamai žinių apie Baltijos kelią. Vis dėlto šio minėjimo paskirtis ne tik istorinio momento pagerbimas, bet ir pastangos mažinti susiskaidymą. Štai sustoję ant Šilo tilto mokiniai šiandien labai nedrąsiai nepažįstamajam tiesia ranką. Mūsų misija išmokyti juos vienytis ir leisti pajusti bendruomenės jėgą ir grožį“,- aiškino direktorius. Ir dar sakė, kad mokyklinis Baltijos kelio 30-metis turėjęs vykti birželį. Tačiau vasaros pradžios karščiai „išderino“ anuomet pamokų tvarkaraščius ir sujaukė planus. Čia pat ir prisipažino: žvelgiant į jaunystės šypsenomis pražydusią Žirmūnų pakrantę ir Šilo tiltą šiandien atrodo, kad viskas savaime susiklostė visų geriausiai.
O Šilo tilto prieigose dalyviams ir praeiviams ūpą kėlė Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestras. Ir vėl jam, kaip ir 58-erius metus prieš tai, dirigavo nepavargstantis meno vadovas Vytautas Skripkauskas. Šalia savo mokytojo stovintis Andrius Puzas, jau pats šiandien fizikos mokytojas, taip pat orkestro meno vadovo asistentas, tikino, kad tai, ką jau beveik 60 metų daro p. Vytautas, yra fenomenalu. Ir dar tvirtino, jog vargu ar pavyks Lietuvoje rasti kitą tokį entuziastą ir taip mokinių mylimą muzikos mokytoją, į gyvenimą išlydėjusį bene 200 jaunųjų muzikantų ir dar bent 1000 muzikos pakeleivių. Pats p. Vytautas, besiklausydamas gražių žodžių, prisiminė, kad Šilo tiltas jo vadovaujamo orkestro garsų „klausosi“ ne pirmąkart. Tilto atidarymo garbei čia muzika skambėjo ir 1999 m., ir dar kitomis progomis.