Tęsiame kiaulazų temą. Šįkart paršeliais vadinti net nėra ką. Nebent tuos, kurie prieš daugiau nei 12 metų Šiaurės miestelyje klojo šaligatvius ir vadovavosi principu „po mūsų – nors ir tvanas“. Istorija tokia. Kasdien J.Kubiliaus gatve pravažiuoja šiukšliavežė ir surenka iš konteinerių šiukšles. Gyventojų nosiai tai patinka. Tačiau ne akiai. Mat paskui save mašina palieka brydę. Taip yra todėl, kad ji – didelė, o šaligatvis, ant kurio jai tenka užvažiuoti ir riedėti, kad pasiektų konteinerius, jos ratams per siauras. Tad šiukšliavežė neišsitenka ant šaligatvio, apsižergia jį ir niokoja iš abiejų jo pusių žalią lopinėlį, kuris betoniniame Šiaurės miestelyje yra aukso vertės.
Šia informacija, kaip ir ankstesne kiaulazų tema, ketiname pasidalyti su savivaldybės padaliniais – Miestovaizdžio poskyriu, Želdynų skyriumi. Būtinai paklausime, ar Šiaurės miestelio gyventojai šiuo atveju yra kokie pasmerktieji?
Galima numanyti, kad viskas galėtų būti kitaip, jei ant J. Kubiliaus gatvės kelio gyventojai nestatytų automobilių: vėlai vakare ir anksti ryte čia jų visa virtinė. Būtent dėl jų rikiuotės šiukšliavežė nepajėgia išsisukti kitaip, tik užvažiuodama ant šaligatvio, o paskui ir ant vejos. Tačiau tuomet kitas klausimas – kur dėti savininkams automobilius, jei vietų prie namų jiems gerokai per mažai?
O gal yra kokia visas šalis tenkinanti išeitis? Gyventojus kviečiame atsakymo ieškoti kartu.
Skaudu matyti nuniokotą veją daugeliui gyventojų. Jie taip pat fotografuoja ir siunčia savo nuotraukas. Čia – viena iš jų.
